Taip sakydavo kadaise kaimo žmonės apie sunkias patirtis. Šių dienų koronė – korona virusas , tačiau ar nuo Dievo – reikia aiškintis, nes vieni Dievą karikatūrina, pripaišydami jam naivų ir kvailą gailestingumą, kiti jį daro despotu, baudžiančiu už kiekvieną prasižengimą. Akivaizdu, kad Dievas yra kaip teisingas ir mylintis tėvas, kuris nesitaiksto su savo vaikų nuopoliu ir juos ugdo, tačiau visada vadovaujasi nuoširdžios meilės ir geranoriškumo valia.
Kaip turėtų reaguoti į epidemijos protrūkį Bažnyčia? Nereaguoti neįmanoma ir būtų aplaidu. Daugelis Europos šalių pasirinko izoliavimo principą ir vietiniai vyskupai parėmė vyriausybių iniciatyvas. Bet štai Lenkijos vyskupai patarė patankinti Mišių skaičių, kadangi tikėjimo dorybe pasižyminti vyriausybė nesiėmė radikalaus draudimo, tik apribojo dalyvaujančių skaičių iki 50. Kiti visiškai uždarė bažnyčias ir atšaukė pamaldas. Samarietės sekmadienį vienoje Varšuvos bažnyčioje buvo atlaikyta 18 Mišių (viršutinėje bažnyčios dalyje ir apatinėje, pritaikytoje žienos metui), o Osle – nei vienos. Čia matome, kaip tikėjimo lygis įtakoja ir konkrečius sprendimus.
Įdomūs yra Vokietijos kanclerės ir Britanijos premjero pasisakymai, kuomet jie išreiškė kvietimą drąsiai pasitikti virusą, kuris neišvengiamai užkrės apie 80 procentų žmonijos. Vidutiniškai nuo jo dabar miršta apie 4 procentus užsikrėtusiųjų. Tai nėra didelis procentas, bet pasaulio mastu susidaro nemažas skaičius, už jo slypi skaudžios netektys (pagal šią statistiką, Lietuvoje galima tikėtis apie 100 000 asmenų mirties). Šeimos turi nusiteikti ir pramatyti, kad neišvengiamai kažkas iš artimųjų sulauks priešlaikinės mirties. Izoliavimosi praktika yra naudinga tuo požiūriu, kad staiga nesusirgtų ir nemirtų didelis kiekis asmenų, kai nebebus įmanoma visų slaugyti ir mirusių tinkamai laidoti.
Be abejo, išmintingas rūpestis žmonių sveikata ir saugumu turi prasmę, tačiau reikia suprasti, jog Šv. Mišios turi išganingą prasmę, vadinasi yra ir ne tik dvasinės, tačiau ir fizinės sveikatos šaltinis. Nors Komunija nėra priešinfekcinė priemonė, tačiau suteikia malonę susivienyti su Dievu, per tai sustiprina žmogų ligoje ir kančioje, yra vilties ir išgelbėjimo ženklas bei laidas. Bažnyčia tiki ne tiek mokslu ir materija, kiek Dievu ir jo malone, kuri amžių bėgyje yra apsireiškusi akivaizdžiai įvairiose vietose ir progomis stebuklingais išgijimais. Be abejo, jei Apvaizdos lemta, kaip sakoma lietuviškoje patarlėje, – ir medinėje bažnyčioje plyta ant galvos nukris… Turime drąsiai priimti teisingą Dievo atlygį už savo nuodėmes ir jas aukoti atsiteisimo intencija.
Kitas dalykas, pavojaus ir išbandymų akivaizdoje krikščionys turi nešti išganymo viltį, meilę, veiklią pagalbą ir bendruomeniškumo, vienybės vertybę. Amerikietis profesorius Rodney Stark, agnostikas, viename savo straispnių klausė, kodėl taip greitai išplito krikščionybė? Apie 40 mūsų eros metais jų tebuvo apie 1000, o štai IV amžiuje jų buvo jau 33 milijonai – pusė tuometinės Romos imperijos gyventojų. Lemiamas veiksnys buvo krikščionių laikysena epidemijų ir imperijos negandų akivaizdoje. Nuo bėdų bėgo autoritetai (jų tarpe buvo garsusis gydytojas Galenas), pagonių kunigai, imperijos valdininkai. Tik krikščionys nebėgo nelaimės akivaizdoje.
Viduramžių epidemijų protrūkio laikais krikščioniškos laikysenos pavyzdžiu buvo kapucinų vienuoliai, kurie rizikuodami savo gyvybėmis teikė paskutinį patepimą merdintiems namuose ar gatvėse, atliko laidojimo apeigas. Tapti kapucinu reiškė pasirašyti sau mirties nuosprendį. Per tai pasireiškė Kristaus žodžiai: Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Būtų neišmintinga šiuo sunkiu laiku mažinti maldas, todėl teisingas pasiruošimas epidemijos protrūkiui turėtų apimti ir dvasinius dalykus. Reikėtų užsakyti šv. Mišias už save ir savo artimuosius, prašant sveikatos ir apsaugos malonės. Kad ir tuščiose bažnyčiose ar koplyčiose, kunigai kasdien jas aukoja. Privalu kuo greičiau atlikti išpažintį tiems, kurie gyvena sunkioje nuodėmėje, nes tai yra amžinos pražūties grėsmė. Kai liga užklups, bus sudėtinga prisikviesti kunigą. Tai laikas, kol dar galima kreiptis į kunigus privačiai ir pakviesti juos senyvo amžiaus ligonims, nes jie, kaip rodo statistika, yra pirmosios korona viruso aukos. Praktiškai, prieš uždarant bažnyčias viešoms pamaldoms, reikėjo atlikti masinį tikinčiųjų patepimą ligonių aliejais. Nežinia, kiek jų apsikrės ir išliks gyvi.
Ir aš kasdien aukosiu šv.Mišias ir rožančiaus maldą prašydamas sveikatos malonės ir apsaugos. Kviečiu atsiųsti savo artimųjų vardus e.pašto adresu sv.misios@kunigas.lt
Nuoširdžiai –
kun.O.P.Volskis
