Dienos archyvas: 2020-03-23

Nuo viruso mirę kunigai Italijoje

Praeitą penktadienį Italijoje mirė 10 kunigų, kurie skubėjo patarnauti sergantiems tikintiesiems teikdami patepimą, šv. Komuniją ir stiprindami juos dvasiškai. Bendras nuo korona viruso mirusių kunigų skaičius Italijoje – jau 50. Daugiausia tai vyresnio amžiaus dvasininkai, tačiau jų tarpe yra du 55 ir 45 metų sulaukę kunigai.

Daugiausia nuo viruso mirusių kunigų yra iš Bergamo ir Lombardijos. Bet ko gero didvyriškiausias buvo kun. Giuseppe Berardelli, Casnigo klebono, pavyzdys. Kai sirgdamas pateko į ligoninę, atsisakė kvėpavimo aparato dėl kito ligonio, kadangi yra didelis jų trūkumas.

Tai paslaptis, kaip Dievas sugeba iš blogio išvesti gėrį, kai savo Sūnaus kančia ir mirtimi atnešė pasauliui išganymą. Liga ir kančia gali tapti akstinu atrasti Dievą ir atsiversti. Tai patyrė jaunas gydytojas iš Lombardijos Iulian Urban (38 m.), kuris grįžo į tikėjimą, išgyvenęs daugybę skaudžių savo pacientų mirčių ir sutikęs ligoninėje sergantį kunigą.

Dar prieš dvi savaites jis buvo ateistas ir juokėsi iš savo tėvų, kurie kas sekmadienį eidavo į bažnyčią į Mišias. Didelę jam įtaką padarė jo skyriuje sunkiai nuo viruso komplikacijų sergantis kunigas, kuris niekuo nesiskundė, tačiau guodė kitus ligonius. Tai 75 metų kunigas, kuris mirė su biblija rankose ir malda lūpose.

Kovo 24 d. Lenkijoje mirė pirmas kunigas iš Zamostės-Lubiešovo vyskupijos Boreckis, Bialopolės klebonas prie sienos su Ukraina. Kunigas buvo sulaukęs 67 metų.

Amžinoji šviesa jiems tešviečia tarp šventųjų per amžius, nes Tu maloningas.

To istorijoje dar nėra buvę – šv. Mišių uždraudimas

Kanonų teisės specialistė Catherine Caridi, kurios interviu pasirodė ChurchMilitant.com puslapyje, neįsivaizduoja, kad šv. Jonas Paulius II leistų kuriam nors dieceziniam vyskupui uždrausti tikintiesiems garbinti Dievą Bažnyčios nustatytu tobuliausiu būdu – šv. Mišiomis. Ji giria Lenkijos vyskupus, kurie leido padidinti aukojamų šv. Mišių skaičių, kad padaugintųmaldas ir tuo pačiu išvengtų spūsčių pavojaus epidemijos akivaizdoje.

Caridi ragina tikinčiuosius oponuoti vyskupams, kurie visiškai uždraudė šv.Mišias ir dalyvavimą jose, nes nuo neatmenų laikų Bažnyčia mokė, kad lex iniusta non est lex – neteisinga teisė nėra teisė, todėl nėra prievolės jai paklūsti. Nei vienam vyskupui nesuteikta teisė uždrausti visas viešas šv. Mišias, nes toks sprendimas būtų negaliojantis  455 kanono mintimi. Visuotinė teisė nesuteikia vyskupams galimybės visuotinai atšaukti viešas Mišias.

Caridi atkreipė dėmesį, jog viešų Mišių uždraudimas yra beprecedentinis įvykis, kurio analogo nerandame istorijoje. Be abejo, Bažnyčios persekiotojai tai darė ne kartą, bet kad vyskupai jas uždraustų – negirdėtas dalykas. Mišių ir sakramentų uždraudimo mastas šokiruoja, todėl galima tai vadinti įžengimu į kažkokią „alternatyvios  katalikybės“ epochą.

Lenkijos kardinolas Višinskis ir kard. Vojtyla nepakluso viešosios valdžios reikalavimams apriboti liturginę ir pastoracinę veiklą. Jie išlieka pavyzdžiu visiems kunigams, kurie Dievo įsakymų klauso labiau nei žmonių. Viduramžiais gyvenęs kardinolas Karolis Boromėjus epidemijos laikais (1575-1576) rengė šv. Mišias atvirose vietose ir procesijas gatvėse, viešas Eucharistijos adoracijas. Kaip paradoksas atrodo dabartinis Milano vyskupas, šv. Karolio įpėdinis, kuris pirmasis uždarė bažnyčias ir uždraudė viešas Mišias Italijoje, kai tuo tarpu niekas neliepė jam to daryti, nebuvo dar jokių valdžios nurodymų.

Caridi pastebėjo, jog protestantizmo laikais Bažnyčia aktyviai kovojo prieš pažiūrą, jog sakramentai nėra būtini išganymui, o dabar vyskupai liepia tikintiesiems žiūrėti Mišių transliacijas iš tolo, ekranuose, kai vien tik kunigai priima šv. Komuniją. Tai panašu į išbadėjusius, kuriems liepta per langą žiūrėti, kaip kiti valgo, ir tuo pasisotinti.

Nuo savęs norisi pridėti pastebėjimą, paskatintą pokalbio su žmonos išsiilgusiu vyru, kuomet dėl epidemijos ji nebegalėjo grįžti iš užsienio. Jis juokaudamas klausė, kad jei vyskupai atleido nuo Dievo įsakymo sekmadienį švęsti laikymosi, tai gal galėtų epidemijos metu atleisti tokius kaip jis nuo šešto Dievo įsakymo? Kad bažnyčioje vis labiau įsivyrauja žmogiškos nuomonės, jau atrodo nebestebina, tačiau kad artėtume prie tendencijos uzurpuoti Dievo autoritetą tokiu atviru būdu, – yra neįtikėtina.

Paveikslėlis iš gloria.tv

Krokuvos vyskupas laimino miestą

Krokuvos arkivyskupas metropolitas Marek Jędraszewski iš šv. Jono pauliaus II šventovės Baltųjų Marių vietovėje iš ten esančio apžvalgos bokšto palaimino Švenčiausiuoju Sakramentu Krokuvos miesto gyventojus, prašydamas miesto globėjo šv. Juozapo užtarimo epidemijos akivaizdoje.

Krokuvos miestą ne kartą siaubė karai, ligos ir badas, todėl miestiečiai meldė šv. Juozapo globos ir ją patyrė. 1715 m. Šventųjų Apeigų kongregacija patvirtino šv. Juozapą miesto globėju.