Mėnesio archyvas: kovo 2021

Operacija pavyko – pacientas neatlaikė

Toks juokelis sklando tarp žmonių apie mediciną. Aktualizuojant šį posakį dabarčiai galima būtų tarti: karantinas pavyko, bet tauta išmirė arba išsižudė. Prieš kelis mėnesius Lietuvą apskriejo stulbinanti žinia, jog mirčių skaičius padvigubėjo, ir visai ne nuo covid19 viruso.
Nesenai ir Eurostato tyrimas atskleidė neįtikėtiną dalyką, jog šalyse, kuriose ribojimai buvo švelnūs (Švedija, Danija, Norvegija), nors ir žymiai išplito apsikrėtimai covid19 virusu, bendras mirtingumas padidėjo nežymiai, tuo tarpu Lietuvoje – dvigubai, t.y. 100%, nors čia suvaržymais, baudimais, persekiojimais, su galia ir prievarta bandoma suvaldyti padėtį.

Buvęs Didžiosios Britanijos aukščiausiasis teisėjas lordas Jonathan Sumption prieš kurį laiką sakė, jog kai kurių visuomeninių dalykų negalima siekti despotiškos teisės pagalba, kadangi teisei paklūstama ne vien dėl to, kad ji yra teisė, ypač jei ji laužo žmonių gyvenimus, griauna valstybės ekonomiką, laisvės kultūrą turinčią visuomenę, vedant ją į totalitarizmo sąlygas. Sunku pateisinti tokio mąsto suvaržymus, kai 99% apsikrėtusiųjų virusu sėkmingai pagyja.  Besąlygiškai ir su visam išsižadėti laisvės valstybės labui vardan jos duodamo tikro ar tariamo saugumo – neturi prasmės.

Suvaržymai ir su jais susijusios mirtys padeda geriau pamatyti žmogaus prigimtį ir jai nepalankius faktorius. Karantino sąlygomis padidėjo agresijos, depresijų ir jų malšinimo iki mirtino apsinuodijimo alkogoliu atvejų, savižudybių. Liūdesį ir beprasmybę paskatino bedarbystė, ekonominių sąlygų pablogėjimas, bendravimo ir gerų įspūdžių trūkumas, įkalinimas uždarose ir siaurose erdvėse, tūnojimas prie televizorių ir kompiuterių ekranų, negalėjimas ateiti į šventoves ir švenčių užkardymas. Kita vertus, pasirodė chroniškų ligų protrūkis, kadangi dėl apribojimų ir nuogąstavimo sumažėjo besilankančių gydymo įstaigose.

Nors virusas yra mikroskopinis, net nepriklauso gyvų organizmų kategorijai, tačiau “gudrumu” ima pralenkti kai kuriuos žmones, kurie didžiuojasi turėdami dideles smegenis ir išlavintus protus. Bepročiais galima pavadinti tuos, kurie rizikuoja nesilaikydami saugių atstumų, higienos, tačiau bukaprotyste galima vadinti ir tuos atvejus, kai primityviomis priemonėmis bandoma suvaldyti epidemiją, dar labiau susargdinant ir marinant visuomenę. Mišių, koncertų, restoranų, keliavimo, susitikimų su artimaisiais, darbo ir prekybos uždraudimas atskleidžia intelektualinę ir moralinę sprendimų krizę.

Yra toks posakis: jei jau mirt – tai su daina. Tą žmonės ir daro (gyventi džiaugsmingai), bandydami  kai kuriuos neprotingus suvaržymus apeiti.  Žmogui būdingo gyvenimo stiliaus negalima riboti, reikia tik išmokti jį kitaip įgyvendinti, atsižvelgiant į epidemijos sąlygas. Dievas davė žmogui protą, kad padarytų kūriniją sau palankią, kad sugebėtų apgudrauti ir virusą. Mes turime kur kas daugiau priežasčių gyventi pilnavertį gyvenimą nei vengti vien mirties, juolab kad niekas beprasmių karantino dienų nepridės prie gyvenimo, kaip už prastovas nėra mokama alga. Laisvų ir atsakingų žmonių gyvenimas tęsiasi, bandant, o paradoksas, jį apriboti liberalių partijų suformuotai vyriausybei.

Evangelijų evangelija. Laetare džiaugsmo sekmadienis, B

Leatare sekmadienio džiaugsmo priežastimi yra dažniausiai cituojamos Evangelijos ištraukos perskaitymas, jog Dievas pamilo pasaulį ir atsiuntė savo Sūnų jį išgelbėti. Tai tarsi lašiniai užtepti sviestu, tikėjimo esmės ir vilties šaltinis.

Deja, žmonės labiau myli tamsą nei šviesą, nuodėmę nei teisumą.

Ar vien žmogus kaltas dėl klimato atšilimo?

Ar tikrai žmogus turi pakankamai svertų keisti klimatą, kaip šiais laikais tvirtinama? Gal šis teiginys tėra išgalvotas naujas būdas prasukti verslo planą ekologijos biznyje ir politikoje?

Eilė tyrinėtojų teigia, kad Žemės klimatą lemia trys pagrindiniai procesai: šilumos apytaka, vandens apytaka ir oro masių judėjimas. Saulės teikiama energija yra pagrindinis šilumos šaltinis Žemėje ir lemia visus kitus procesus.

Šiluma pasireiškia kaip spinduliavimas (infraraudonasis) ir kaip dalelių judėjimas, todėl Saulei įkaitinus sausumą ir jūras, jie savo ruožtu išspinduliuoja infraraudonuosius spindulius, kurių dalis palieka mūsų planetą, o dalį sugeria šiltnamio dujos, kurios, savo ruožtu, palaipsniui iš dalies atiduoda šilumą į kosmosą, o kita dalis grįžta į žemę. Reiškinys, kai šiluma sulaikoma atmosferoje ir neleidžiama jai visai pranykti kosmose, vadinamas šiltnamio efektu, dėl to žemės vidutinė temperatūra išlieka 15 C. Priešingu atveju, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų nebūtų, planetos temperatūra būtų 18 laipsnių žemesnė. Teigiama, kad šiuo metu planetos vidutinė temperatūra šimtmečio bėgyje pakilo iki 18 C. Tai siejama su pramonės šuoliu Vakaruose.

Pagrindinėmis šiltnamio efekto dujomis yra vandens garai, kurie yra atsakingi (įvairiais vertinimais) už 70-99 procentų šiltnamio efekto. Anglies dvideginis, metanas, azoto oksidai ir kitos dujos neturi didesnės reikšmės šiam procesui susidaryti. Kur kas didesnės įtakos,  nei tos mažų kiekių dujos, turi dulkės, kurios kyla iš išsiveržusių ugnikalnių, smėlio audrų, miškų gaisrų, taip pat iš pramonės šaltinių: gamyklų, elektrinių, automobilių, šildymo pečių ir t.t.

Absoliučiai didžiausią, nei žmogaus veikla, įtaką klimatui turi saulės aktyvumas, vulkaninis aktyvumas, vandenynų srovės, vandens garai. Šie faktoriai Žemės istorijoje buvo nevienodai intensyvūs, todėl lėmė ir klimato pokyčius: šilumos ar net karščio laikotarpius keitė atšalimai ir ledynmečiai. Po paskutinio ledynmečio Europoje praėjo 10 000  metų, bet ir jo metu buvo temperatūrinių svyravimų, atšilimų ir atšalimų. Iki XV amžiuje įvykusio  temperatūros pažemėjimo vikingai sėkmingai apgyvendino Islandiją ir Grenlandiją, kurią turėjo palikti į Europą atėjus šalto ir drėgno klimato laikotarpiui: juos lydėjo badas, epidemijos ir neramumai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje klimato temperatūra buvo pakilusi ne kartą. Antai Snaigupėlės tarpledynmečiu prieš 250-175 tūkst. metų klimatas buvo šiltesnis ir drėgnesnis už dabartinį, vyravo plačialapių miškai, o Merkinės tarpledynmečiu (prieš 130-90 tūkst. metų) oro temperatūra buvo vidutiniškai 2 laipsniais aukštesnė nei dabar, kritulių vidutiniškai 200 mm daugiau. Dabar juntamas atšilimas tėra dar vienas etapas ir epizodas Žemės istorijoje, nuvesiantis į ledynmetį po keliolikos tūkstančių metų.

Stipriausiu faktoriumi išlieka Saulės įtaka Žemės planetai, kuri labiausiai lemia klimato kaitą. Dabartinė žmogaus įtaka klimatui sudaro mažiau nei 1 procentą, pagrindinai išskiriant anglies dvideginį, metaną ar kitas pramonines dujas, o tai yra nereikšminga dalis, todėl anglies dvideginio emisiją reguliuojančios programos, susidaro įspūdis, iš esmės neįtakoja klimato kaitos, nebent ženkliai pagerina gyvenamą aplinką, oro kokybę.

Be abejo, tai negali tapti pasiteisinimu beatodairiškai eksploatuojant gamtą, jos resursus, naikinant rūšis ir gamtines sistemas. Dera atminti (stebint ypač Černobilio apylinkes), jog tiek po meteorų, tiek po vulkaninių ar po žmogaus sukeltų katastrofų gamta išveria ir vėl atgimsta, tačiau žmonės gali žūti, jų gyvenimas tampa labai apribotas ir apsunkintas.

Nereikia išsigąsti ir pasiduoti peršamai nuomonei, jog žmogus yra kalčiausias dėl klimato kaitos. Prievartinis ekologijos ideologijos brukimas veda prie energijos branginimo, skurdo ir kontrolės, kurie smarkiai pablogins žmogaus gyvenimo kokybę, trukmę ir turinį. Kaip Dievą Kūrėją išpažįstantys žmonės mes tikime ir jo globa bei vedimu šioje Žemėje, kuri mums yra tremties ir pasitaisymo vieta, su mėlynu dangumi, žydinčiomis gėlėmis ir paukščių čiulbėjimu.

Kinietiškos santvarkos importas Kovo 11-osios akivaizdoje

Pasaulio rinkas jau senai užvaldė kinietiškos prekės. Retai kada ant perkamos prekės lipduko rasi kitokį užrašą nei Made in China: pradedant klozeto šepečiais, baigiant kompiuteriais. Ūkinių prekių parduotuvės yra užpildytos menkos kokybės kinietiškais (dažnai neilgai tarnaujančiais) pigalais. Užtat Kinijos ekonominė ir karinė galybė, maitinama Vakarų pirkimais ir pramonės perkėlimu į šią šalį, tapo užauginta tiek, kad JAV ir kitos šalys pradėjo kalbėti apie atsiradusį globalinį pavojų.

 

Jau metai laiko pasaulis kenčia nuo kitos kinietiškos eksportinės „prekės“ – tai Covid-19 viruso, atvedusio prie globalios ekonominės krizės ir visuomenių uždarymo. Staiga pasirodė, jog su kinietišku virusu importavome ir Kinijos komunistinės visuomenės santvarką, kuriai budingas asmens orumo negerbimas, kontrolė, persekiojimas, uždarymai, suvaržymai, baudimas, sekimas, o labiausiai – bedievybė. Metų bėgyje išvydome neįtikėtiną pasikeitimą: Vakarų demokratinės visuomenės tapo labiau panašios į Kinijos ar Šiaurės Korėjos, kuriose žmonėms apribota laisvė išpažinti tikėjimą, judėti, bendrauti, prekiauti ir kitaip realizuoti iš laisvės kylantį gyvenimo būdą.

 

Vienu iš laisvės suvaržymo pavyzdžių yra bažnyčių uždarymas ir bendruomeninių apeigų ribojimas. Tai ypač būdinga komunistinių partijų valdomose valstybėse, ir mes puikiai atsimename tai iš netolimos mūsų praeities. Katalikų ir kitų tikėjimų persekiojimas Kinijoje kelia pasipiktinimą nuo seno. Kritikuojame Kiniją, tačiau JAV, Anglijos, Prancūzijos, Airijos ir kiti atvejai parodė, kaip civilinė valdžia įnirtingai ir neadekvačiai ribojo religijos ir apeigų laisvę epidemijos priedanga. Minėtų šalių aukščiausi ar konstituciniai teismai panaikino valdžios beatodairiškus sprendimus ir pareikalavo bažnyčių atidarymo. Staiga pamatėme, jog Vakarų visuomenių valdžios su tikinčiais ėmė elgtis kaip ateistinių komunizmo šalių valdžios.

Kyla klausimas, ar Covid-19 galima įveikti vien autoritariniais veikimo metodais, paremtais pozityvistinio mokslo patarimais? Jei mes esame krikščioniškų įsitikinimų, kodėl į epidemijos klausimą žiūrime vien kaip ateistinio komunizmo išpažinėjai, kurie valdo Kiniją, Šiaurės Korėją, kurie valdė ir mūsų šalį? Net ir dvasininkai pasidavė pagundai epidemijos problemas aiškinti paviršutiniškai ir vien tik žmogiškai, atsižadėdami interpretuoti jas tikėjimo dvasia ir kontekste.

 

Biblinis epidemijos interpretavimas skatina mus pažvelgti į tai iš Dievo suteiktos jo vaikų laisvės perspektyvos, kaip į ženklą, kurį reikia suprasti ne vien moksliškai, tačiau ir dvasiškai bei morališkai. Suabsoliutinant vien technines priemones, kunigams tapus vien kaukių dėvėjimo ar rankų dezinfekavimo žinovais, kažkur pradanginame ir dvasinius atsakymus: gal epidemiją reikėtų spręsti ir malda, atgaila, mūsų poelgių apmąstymu ir pataisymu? Biblijoje pateikiama ilgalaikė išrinktosios tautos patirtis gyvenant su Dievu, gelbėjant ją ir pataisant iš paklydimų. Ar dabar stumiamas gender ideologijos paklydimas nenuves į dar didesnę gamtos ir žmogaus ekologijos katastrofą, nesuardys  Kūrėjo plano ir gamtos struktūros?

Popiežius Pranciškus ragino melstis už kūriniją, kurioje vis labiau įsivyrauja žmogaus moralinio sugedimo bei įvairių ideologijų atneštas chaosas ir naikinimas. Kūrėjas pažįsta savo rankų darbą ir turi galią savo sukurtąjį pasaulį atnaujinti. Biblijoje ir evangelijose minimi Dievo ir jo siųstojo gelbėtojo įvykdyti materialaus pasaulio perkeitimai (ligų gydymas, audros numalšinimas, duonos padauginimas, galų gale prikėlimas iš mirties), skatinantys pasitikėti ir melsti Dievo malonės šiam iškamuotam pasauliui. Gal dabartinė epidemija išmokys mus nebevengti Dievo?

Apaštalas Paulius ragino budėti, kad nebūtume pavergti neteisingo požiūrio, primetamų paviršutiniškų atsakymų, žmonių uždedamų pančių, kad neatsisakytume atsakingos laisvės, kuri yra tikėjimo, meilės, žmogiško orumo,  išgelbėjimo, žmonių gyvenimo bei sugyvenimo pagrindas. Negalime sutikti su kinietiško eksporto išplitimu ekonomikoje, mąstyme, visuomeninėje santvarkoje ir dvasioje, todėl reikėtų iš vyriausybės pareikalauti ir patiems būti budriems, kad laisvės varžymas netaptų norma ir kasdienybe, be to, kasdien pasimelskime už kūriniją ir mus joje.

Kristaus pyktis. III Gavėnios sekmadienis B

Žmonės supyksta dėl bet ko, ne visada pagrįstai, tinkamai ir geru tikslu. Tai menkniekis prieš Dievo rūstybę, kurią užtraukia neteisumas. Šio sekmadienio evangelija liudija Kristaus rimbo rūstybę vykdomai korupcijai šventyklos viduje.

Vargo nematę, išpaikę, ambicingi, liberalizmo pažeisti jaunuoliai užpyko ant Bažnyčios, kad nepritaria amoraliam gyvenimo būdui. Štai šv. Kazimieras – jaunas, pamaldus, doras, teisus aristokratas, o štai klyno vertybes  ginantys jaunuoliai. Verčiau jau supyktų ant savęs, o supykę nueitų išpažinties, nes tai, ką gina, yra neteisu Dievo akyse ir neturi ateities.

Teisumas iš Dievo. Šv. Kazimieras prieš gender

Kas teisus? Žmogus, jo įstatymai, Stambulo konvencija, gender ideologija? Istorija pilna beprotybės infarktų, kurie ištinka visuomenes ir kurios skelbiamos kaip teisumo vertybė. Šv. Kazimiero šventėje skaitomas apaštalo Pauliaus laiško fragmentas, kuriame jis didžiuojasi teisumu iš Kristaus per tikėjimą. Tai nusako šventumo esmę.