Temos Archyvai: Idomybes

Odė televizoriui, daugelio sielų ganytojui

Televizorius yra mano ganytojas-

Jis pasotina mano sielą, kad daugiau nieko nenorėčiau.

Jis paguldo mane į minkštą sofą,

Veda mane tolyn nuo tikėjimo ir sužlugdo mano sielą.

Reklamos užsakovų dėka veda mane sekso ir smurto takais,

Todėl aš vaikštau mirties slėnio šešėliuose, džiaugdamasis blogiu,

Nes kraujas ir seksas paguodžia mane.

Niekas manęs nesutrukdys, nes jo valdymo pultelis yra visada su manimi,

Jis suteikia paguodos man, užpildo sielos tuštumą.

Jis patepa mano galvą humanizmo aliejumi.

Tinginystė ir neišmanymas lydės mano šeimą per visas gyvenimo dienas,

Kai graužia mane sąžinė, pamirštu ką padaręs,

Nes tu apakini mane,

Pripildai mano galvą politikos intrigomis.

Todėl per amžius neregėsiu Viešpaties namų,

Nes kas vakarą televizorius užtrenkia man duris,

Kad ten neįeičiau.

 

Pagal 23 psalmę

Religingieji išsaugos žmoniją

Britų politologas dr. Eric P. Kaufman teigia, jog religingi žmonės užtikrina demografinę viltį, jie susilaukia kur kas daugiau vaikų. Tuo tarpu sekuliarūs individai neturi moralinių jėgų mylėti ir aukotis dėl vaikų.

Politologo teigimu, sekuliarizmas kaip toks gali egzistuoti ir kilti tik krikščioniškos civilizacijos erdvėje, tačiau naikindamas krikščionybę, neturi ateities ir pats.

http://www.mercatornet.com/articles/view/shall_the_religious_inherit_the_earth

http://www.laisvavisuomene.lt/lvi-komentaro-dokumentai/ar-religingieji-paveldes-pasauli/

Iškalbingi gamtos ženklai

Septyni vulkanai šešiose šalyse išsiveržė vienas paskui kitą kelių valandų skirtumu.

Japonijos Nishino-Shima saloje vulkanas prabudo po 40 metų pertraukos. Už daugiau kaip 7000 mylių Meksikoje Colima vulkano dundėjimas girdimas iš už kelių mylių, o rūkstanstys dūmai ir pelenų debesis dengia dangaus skliautą. Gvatemalos ‘Ugnies kalnas’ spjaudosi lava, kuri pasiekia netoli esančias gyvenvietes. Vanuatu esantis Yasur vulkanas nėra toks aktyvus, tačiau irgi kelia  nerimą. Prabudo ir Italijos Etna ugnikalnis masyviu išsiveržimu išgasdinęs apylinkių gyventojus. Dėl pelenų grėsmės nevyksta vietinis oro susisiekimas. Šalia esančio Zafferana miestelio gyventojai buvo priversti palikti vietovę.

http://www.youtube.com/watch?v=WIHk_A0z0Rc

Pasninko kuriozai

JAV Vyskupų konferencija priskyrė aligatorių mėsą prie pasninkiškų valgių. Skanaus! Panašiai prie šios rūšies gyvūnų priskiriami vėžliai, driežai, gyvatės ir vėžiagyviai. Vadinasi, penktadienį galima juos patiekti į stalą. Naujojo Orleano ir Luizijanos gyventojai šiuos gyvūnus laiko jūros gėrybėmis, kasdieniu paprastų žmonių maistu. Senovėje bebro mėsa laikyta pasninkiška, kadagi manyta, jog šis gyvūnas yra žuvis, beje, vienintelė tokios rūšies – plaukuota.

Formaliai pasninko dienomis reikia susilaikyti nuo sausumos gyvūnų mėsos: paukščių, galvijų, kiaulių, laukinių paukščių ir žverių.

Kyla klausimas, ar galima penktadieniais vartoti pigias dešreles, kuriose mėsos tėra keli procentai arba visai nėra? Dažnai ją pakeičia celiuliozė, sojos baltymai, miltai, krakmolas ir kiti pakaitalai. Juoko dėlei koks „Nemateko” mėsos kombinatas galėtų suvienyti dvi priešybes ir pavadinti produktą – „Pasninkiškos dešrelės”… Dėl panaudotų kelių procentų vištų skurelių kunigai nekreiptų dėmesio.

Žinoma, juokingai atrodo pasninkaujantieji, kurie vietoj mėsos penktadienį vartoja prabangias žuvis – tuną ar lašišą.

Akivaizdu, kad, formaliai žvelgiant, pasninko klausimas tampa sudėtingas, nes žmonių skoniai ir silpnybės skiriasi, tačiau idėja yra aiški – atgailos ir susivaldymo praktikavimas.

Šventųjų relikvijų gerbimas

Ar katalikų pamaldumas į šventųjų relikvijas yra priešingas bibliniam tikėjimui ir ilgaamžei tradicijai, kaip teigia protestantai?

Relikvijos yra tai, kas priklausė asmenims, paskelbtiems šventaisiais, pavyzdžiui, jų kūno dalys (pirmo laipsnio relikvijos), jiems priklausę dalykai (antro laispnio relikvijos), daiktai, kurie buvo priliesti prie pirmo ar antro laispnio relikvijų. Katalikai rūpestingai saugo relikvijas ir jas gerbia. Kartais įvyksta stebuklų meldžiantis prie jų ar prie jų prisilietus.

Katalikai gerbia Jėzaus tarnus, todėl taip elgdamiesi gerbia Jėzų. Daugeliui protestantų tai atrodo yra keistai, kažkokia idoliatrija, Viduramžių Bažnyčios sugedimo palikimas. Iš tikrųjų, ši praktika ateina iš Biblijos ir pirmųjų krikščionybės amžių.

Senojo Testamento antroje Karalių knygoje galima perskaityti įdomią istoriją, kuri liudija, jog Dievas daro stebuklus per mirusiųjų jo šventų tarnų palaikus. Ten rašoma, jog moabitai užpuolė izrealitų laidotuvių procesiją kapinėse, ir norėdami paslėpti mirusiojo kūną, laidotuvininkai jį įmetė turbūt į pirmą pasitaikiusį kapą, kuriame buvo palaidoti pranašo Eliziejaus palaikai. Tuose kraštuose laidota ne užkasant, bet į specialiai oloje ižgremžtas ertmes. Taigi, numetus velionio palaikus ant pranšo kaulų, numirėlis atgijo ir atsistojo (2 Kar 13,20-22). Tai pirmo laipsnio relikvijų atvejis.

Naujame Testamente randame liudijimus, kaip Dievas veikia per šventiems žmonėms priklausančius daiktus. Morkaus evangelijoje pasakojama apie ilgai sirgusią kraujoplūdžiu moterį, kuri nemažai iškentėjo nuo gydytojų ir jiems išleidusi visą savo nuosavybę, tačiau nesulaukusią jokio pagerėjimo. Ligonė iš nugaros priėjusi prie Jėzaus palietė jo apsiaustą ir pagijo. Jėzus iš karto pajuto, jog iš jo išėjo jėga ir atsigręžęs ieškojo prisilietusio žmogaus (Mk 5,27-29). Tai antro laipsnio relikvijų atvejis.

Kitas atvejis minimas Apaštalų darbų knygoje, liudijančioje, jog Dievas darė stebuklus per apaštalą Paulių, kai žmonės dėdavo ligoniams jo kūną lietusias skepetėls, prijuostes ir nuo jų pasitraukdavo ligos, išeidavo piktosios dvasios (Apd 19,11-12). Tai trečio laipsnio relikvijų atvejis.

Ir pirmųjų amžių krikščionys turėjo relikvijų praktiką. Šv.Polikarpas, kuris buvo apaštalo Jono mokinys ir Smirnos vyskupas, mirė kankinio mirtimi Romoje apie A.D. 155. Jo kankinystės aprašyme randame liudjimą, jog po nukankinimo velnias įkvėpė Erodo tėvą ir Alko brolį eiti pas valdytoją ir įtikinėti jį, kad neatiduotų kankinio palaikų krikščionims palaidoti, nes jie juos garbins.

Įdomu tai, jog to siekė Romos pareigūnas, pagonis, kuriam turėtų būti tas pats, kuris tačiau, įkvėptas velnio, gudrauja, neva krikščionys vietoj Kristaus ims garbinti kankinį Polikarpą. Bet gi krikščionys sąmoningai garbina Dievą, tačiau gerbia ir Jo tarnus bei jų relikvijas. Įdomu tai, jog velnias čia vaizduojamas kaip tas, kuris bijo ir nenori, kad krikščionys gerbtų kankinių relikvijas.

Polikarpo kankinystė įvyko po penkiasdešimties metų nuo paskutinio apaštalo Jono mirties apie A.D. 100. Jo palaikų gerbimas liudiją apie iš apaštalų laikų ateinančią ir ko gero jų pačių leistą praktiką gerbti kankinių palaikus. Jei tai būtų buvę blogai, apaštalai nebūtų leidę to daryti. Šventųjų palaikų gerbimo liudijimų yra daugybė.

Šv.Jeronimas VI am. mokė, jog krikščionys negarbina kūrinių kaip Dievo, tačiau gerbdami relikvijas jie apmąsto Jėzaus žodžius, jog kas priima jo sekėjus, priima ir jį patį, ir kad brangi yra Viešpaties akyse jo šventųjų mirtis (Laiškai 109, 1, 2). Todėl pirmųjų amžių krikščionių Dievo garbinimo liturgijai kaip svarbus elementas priklausė šventųjų rekvijų gerbimas.

Taigi, galima daryti išvadą, jog katalikai ir stačiatikiai laikosi pirminės ir originalios krikščionybės, kurios daugelį elementų atmetė protestantai. Tai kas čia  iš tikrųjų yra sugedęs?

Paruošta pagal http://www.aleteia.org/en/religion/article/the-ancient-christian-practice-of-venerating-relics-4825679224897536

 

Švč.M.Marija – erezijų Naikintoja

Nuostabą keliantis ir žavus titulas bei paveikslas – Švč.M.Marijos visų erezijų Naikintojos (Exterminatrix omnium haeresiarum). Šis Giovanni Pagani iš Monterubbiano (miręs 1545 m.) paveikslas vaizduoja Mariją gan karingoje pozoje. Rankoje ji laiko ne leliją, bet beisbolo lazdą primenantį pagalį, idant apgintų savo vaikus nuo velnio pasiuntinių – eretikų. Pasak vienos karinės taisyklės: „kalbėti švelniai rankoje laikant ginklą”.

Šis titulas pagrindžiamas keliais Šv.Rašto tekstais, būtent, Pradžios kygos, kurioje pasakojama apie moterį, sutrinančią galvą žalčiui, ir Luko evangelijos, pasakojančiame, kad Marija dėmėjosi visus dalykus ir svarstė savo širdyje. Žinoma, tiktų ir jos raginimas, kurį galima atrasti Evangelijoje, kuomet ji liepė Kanos vestuvių patarnautojams daryti tai, ką Jėzus palieps.

maria.exterm

 

Vokietijoje bažnyčios pertvarkomos į mečetes

Hamburgo miesto Horn mikrorajone prieš du metus buvo parduota ir į mečetę pradėta pertvarkyti buvusi liuteronų bažnyčia, pastatyta 1958-1961. Ją įsigijo musulmonų organizacija Islamische Zentrum Al-Nour (Šviesa). Bendruomenei priklauso 600 narių, kuriems pavyko sutelkti savo lėšas ir rasti sponsorių remontui, kuris kainuos apie 1,5 milionų eurų.
Kadangi liuteronų bažnyčios pasižymi paprastumu, todėl nekilo didelių sunkumų esamą inventorių perduoti kitoms liuteronų bendruomenėms. Buvusios bažnyčios sienos bus išrašytos korano ištraukomis. 

Teigiamas religijos poveikis žmogaus mąstymui

Amerikiečių mokslinis žurnalas „Journal of the American Medical Association (JAMA) Psychiatry” publikavo straispnį, kuriame teigiama, jog yra ryšys tarp žmogaus smegenų parametrų ir religijos. Religingi asmenys pasižymi didesnėmis ir geriau funkcionuojančiomis smegenimis negu nereligingi.

Asmenys, kurie buvo labai religingi turėjo kur kas storesnę smegenų žievę negu nereligingi. Taip pat pastebėta, jog religingi asmenys yra labiau atsparūs gyvenimo negandoms ir kur kas rečiau serga depresija bei kitais psichologiniais sutrikimais. 

Iš to išplaukia, jog tikintys asmenys turi teisingą smegenų struktūrą, jog krikščioniška religija išaisvina žmogaus prigimtines galias, teigiamai veikia jo kūną. Vadinasi, jei žmogus nori pagerinti savo sveikatą, pirmiausia turėtų atsiversti ir praktikuoti dorybingą bei pamaldų gyvenimo būdą.

Dirbdant kaime ne kartą teko pastebėti ir stebėtis, kodėl tiek daug vaikų vos išgali išeiti mokyklos programą, kodėl jiems taip sunku ruošiantis I Komunijai išmokti poterius. Kaip taisyklė, tų vaikų tėvai buvo apleidę ir maldą, ir krikščioniškas dorybes. Neigiama emocinė atmosfera namuose užblokuoja jų atmintį, domėjimąsi aplinka ir gyvenimo džiaugsmą.

Stebimės žydų tautos intelektualiniais sugebėjimais ir ekspansyvumu. Kai kurie autoriai teigia, jog bibline pedagogika paremtas vaikų auklėjimas,  nuo mažų dienų ištisų šv.Rašto tekstų mokymasis atmintinai žymiai pagerina vaikų protines galias.

Žinoma, tai susiję ir piktosios dvasios veikimu, kuris destruktyviai, slopinančiai veikia žmogaus sveikatą. Tikinčiųjų žmonių gyvenime demonų veikimas nėra vyraujantis, nes religingas žmogus yra labiau atviras gydančios ir išganančios Dievo malonės veikimui.

Bausmė už sunkias nuodėmės – kančia ir mirtis

Net 90 procentų asmenų, kurie užsikrečia AIDS (ilgai kankinančia ir mirtimi pasibaigančia imuniteto liga), yra homoseksualūs vyrai, kadangi vidutiniškai kiekvienas iš jų turi apie 20 partnerių. Nevaldoma aistra skatina tuos vyrus neatsakingam elgesiui, kuris atveda iki dvasinio ir fizinio susinaikinimo.

„Indian Journal of Cancer” buvo publikuoti tyrimų duomenys, jog abortas padidina krūties vėžio riziką net 626 procentais,  o cheminė kontracepcija riziką padidina net 950 procentais. Priežastis paprasta: šios prieš moters prigimtį nukreiptos priemonės sutrikdo jos organizmo procesus, hormoninę pusiausvyrą. Tuo tarpu ilgai trunkantis kūdikio maitinimas krūtimi mažina vėžio riziką.

 

Stebuklingas išgijimas

Prancūzų katalikiškas laikraštis La Crox pranešė, kad 2012 m. rugsėjį į Créteil ligoninę buvo pakviestas kunigas, kad suteiktų paskutinius sakramentus 56 metų amžiaus vyrui. Jis sirgo reta kraujo vėžio liga, tai buvo paskutinė stadija, ligonis buvo praradęs sąmonę.

Kunigas pavedė ligonį palaimintojo kunigo Jurgio Popieluškos globai. Neužilgo ligonis prabudo ir klausinėjo, kas jamdarosi. Po kelių dienų medikai konstatavo faktą, kad ligonis visiškai pasveiko.

Palaimintasis kun.Jurgis Popieluška (Jerzy Popiełuszko) – lenkų tautybės kunigas, aktyvus antikomunistinis veikėjas komunizmo laikais. 1984 m. spalio mėnesį Lenkijos sovietinis saugumas jį pagrobė, 10 dienų žiauriai kankino, nužudė ir jo kūną įmetė į Vislos upę. Bažnyčia pripažino jį kankiniu ir paskelbė palaimintuoju 2010 m. birželio 6 d. Spalio 19 yra jo liturginio minėjimo diena, kuomet buvo bedievių pagrobtas ir nukankintas.

Nuo kūdikio iki karžygio

Prieš metus astronomai skubėjo pranešti, jog šiais metais dangaus skliaute išvysime labai ryškią kometą, pavadintą Isonu. Advento išvakarėse ji atskriejo, ne tokia ryški kaip žadėta, atliko pavojingą viražą Saulės liepsnose ir gerokai jų apkramtyta išlėkė į kosmosą.

Biblijos puslapiuose randame pasakojimą, jog ryški žvaigždė, iš tikrųjų – kometa, suspindo Jėzui gimstant. Ji sudomino ir paskatino Rytų išminčius pasekti ja, keliauti ieškoti gimusio žydų karaliaus romėnų okupuotoje Judėjoje.

Pirmąjį Dievo atėjimą, kai jis kūdikio žvilgsniu pažvelgė į pasaulį, pažymėjo kometos šviesa. Ją galima pavadinti Dievo palaimos kometa. Simboliška, kad prieš šias Kalėdas dangaus skliaute vėl išvydome kometą. Ar ji ką skelbia, ar šį kartą primins tik apie artėjančias šventes?  Apokaliptiniai Biblijos pasakojimai grėsmingai piešia pasaulio pabaigą, perspėja apie artėjantį antrąjį Kristaus atėjimą nebe kūdikio tačiau teisingo teisėjo bei pasaulio tvarkytojo pavidalu. Akivaizdu, kad Isono kometos negalima pavadinti Teisėjo plaktuko kometa, nes ji pralėkė kaip Dievo kantrybės ir gailestingumo priminimas nusivažiuojančiam pasauliui.

Stulbina Dievo pedagogika, skatina klausti: kodėl paskutinieji laikai prasidėjo nuo kūdikio ir baigsis karžygio pasirodymu? Atsakymą galėtume rasti šeimoje. Jauni tėvai stokoja patirties, subrendimo, todėl susilaukia tokių vaikų, kad galėtų nuo paprasčiausio rūpesčio, globos, pasiaukojimo žengti prie vis aiškiau pasireiškiančio asmens iššūkių. Vaikams augant, auga ir tėvai, kol galų gale vaikai praauga tėvus. Bent taip kartais vaikams atrodo, ypač paauglystėje: jie gi viską išmano, turi savo nuomonę, o tėvai yra atsilikę… Šiaip ar taip, vaikai padeda įeiti į tėvystės patirtį ir brandą.

Panašiai yra su Kristaus gimimu ir augimu ne tik jo paties šeimoje, kurią vadiname šventąja, bet ir Bažnyčioje,  visuomenėje. Su Kristumi augame ir mes patys. Nuo meilės kūdikiui iki ir meilės tiesai bei žavėjimosi brandžia asmenybe. Nuo paprastų uždavinių iki sudėtingesnių. Nuo biologinės egzistencijos iki dvasinės ir asmens egzistencijos.

Panašią mintį vysto šv.apaštalas Paulius, kalbėdamas apie tikėjimo kūdikius, maitinamus dvasiniu pienu, ir apie suaugusius, kurie gali misti kietu maistu. Kiekvieno krikščionies tikėjimo kelias, pašaukimas – su Kristumi augti iki tiesoje įsitvirtinusio teisėjo, karžygio ir nugalėtojo. Neatsitiktinai antrąją Kalėdų dieną minime šv.Steponą, pirmąjį kankinį, kuris akmenimis žalojamas kaip nugalėtojas išvydo atsivėrusį Dangų.

Advento paradoksas, šįmet nušviestas kometos šviesos, kviečia ne tik gimti, bet ir užaugti.

kometa

Isono kometa