Jėzus laimina kiekvieną, kuris kovoja prieš blogį ir platina gėrį, bet nuodėmei sutvardyti reikalauja radikalaus apsisprendimo ir veiksmų. Ypač jam skaudūs yra atvejai, kai iš širdžių yra išraunami paskutiniai gėrio ir tikėjimo daigai. Jei žmogus turi nors kažkokio gėrio savo širdyje, tai gali tapti jam išganymo inkaru ir „tramplynu” į Dangų.

Deja, kartais dėl turimo gėrio ir malonės yra pavyduliaujama. Tai yra nuodėmės prieš Šventąją Dvasią viena iš apraiškų. Antai, pradėjus kalbėti apie tėvo Stanislovo šventumą kai kurie nuliūsta, ima pavydėti, bandydami sovietinio teroro auką ir kankinį padaryti nusikaltėliu. Jų motyvas aiškus – jie pavydi kito žmogaus gerumo, kadangi patys yra menkos vertės.