Dienos archyvas: 2021-09-05

„Seilių sakramentas”. XXIII eil.sekmadienis

Dekapolio apylinkėse (dešimties pagoniškų miestų geografiniame centre) Jėzus išgydė kurčnebylį, kurio neįgalumą graikiškasis žodis apibrėžia ir kaip nesugebėjimą rišliai kalbėti, kaip vapėjimą ar net nušnekėjimą. Tas žodis gali reikšti ne tik fizinį, bet ir dvasinį-intelektualinį neįgalumą.

Priemone ir vaistu Jėzus panaudoja savo burnos seiles, jomis patepdamas ligonio lūpas. Sakytum keistoka, bet tikrai ne išimtis žmonių ir gyvūnų elgesyje: įsipjovus pirštą instinktyviai puolame jį laižyti, nes seilės turi kažkokių gydomųjų savybių. Kitaip sakant, Dievo išminties burna gydo kvailysčių, nusišnekėjimų pilną žmogaus burną. „Seilių sakramentas“ tampa malonės ženklu ir tikrove, įdedant į žmogų Kristaus dalelę ir taip  gydant žmogiškąjį neįgalumą. Be to, čia galima įžvelgti ir kitą prasminį niunsą, nes seilės reikalingos virškinimo procesui, bet ne ką mažiau svarbu žmogui „suvirškinti“, pasisavinti Dievo apreiškimą, antgamtines tiesas.

Pagoniškasis Dekapolis, jo centras, kuriame vyksta išgydymas, primena kažkokią geografinę „ausį“ ir “burną“, į kurią ateina Dievo Žodis. Ne tik tas konkretus ligonis, bet ir visa pagoniška aplinka reikalinga išgydymo, prielaidų kalbėti logiškai, protingai, dieviškai.

Šis įvykis labai siejasi su pašaukimu tų, kurie visuomenėje atlieka ausų ir lūpų funkciją, girdėti ir kalbėti: poetais, rašytojais, filosofais, žurnalistais, politikais, dvasininkais. Jei jie blogai girdi ir kalba, tuomet yra didelė tikimybė sukvailinti ir visuomenę, pagal posakį, jog aklam vedant aklą, abu įkrenta į duobę. Antai šiomis dienomis bandoma įteigti, kad žmogus neturi prigimties, kad nėra nuodėmės, melo ar tiesos, kad visa yra tik kultūrinė-menininė, asmeninė saviraiška suprimityvintos  laisvės kontekste.

Mintimis nusikelkime į prieškario laikus, kai Lietuvos „elitas“ važiavo į Maskvą atvežti „Stalino saulės“. Jų tarpe buvo poetė Salomėja Neris, kuri Lietuvą – „gintarėlį ant delno, Baltijos lašelį tą nublankusį“ vežė padovanoti despotui. Kas atsitiko, kad anksčiau idealistė, ateitininkė, pamaldi mergina ir moteris ėmė kurti eiles Stalinui ir partijai? Ji fizinės kalbos neprarado, bet ji ėmė rimuotai kalbėti kvailystes. Kai kurie bando pateisinti jos poezijos turinį formos tobulumu, maždaug, melą ir kvailystę galima pateisinti ir neutralizuoti genialiu  pateikimo būdu. Kalbama, kad prieš mirtį Salomėjos sąžinė prabudo, jos burna atsirišo tiesos išpažinimui ir Dievo garbinimui.

Sovietinės komunistų partijos strategai stengėsi palenkti į savo pusę poetus, rašytojus, apskritai menininkus, kad galėtų meno pagalba efektyviau vykdyti savo ideologijos primetimą. Jie žinojo, kaip papirkti, manipuliuoti jų lūkesčiais. Kaip kad vienas poetas pasakojo, Sniečkus buvo nemalonus žmogus, bet nevengė menininkams įteikinėti gėlių ir dovanų, sakyti pagyrų. Tas, kurio rankose buvo ginklo ir politine galia, kuris persekiojo ir naikino miško brolius, vadintus „banditais“, kuriam bendradarbiaujant į Sibirą buvo ištremti tūkstančiai žmonių, štai teikia gėles, duoda premijas, privilegijas, suvaro tūkstantines  pavargusių darbininkų minias į aktų sales pasiklausyti nomenklaturinių „dainių” poezijos, finansavo jų kūrybos leidybą. Garbės, dėmesio ir įvertinimo ištroškę,   susižavėję dvaro spindesiu menininkai bijojo būti numesti į visuomenės dugną. Juos įkvepė maloningasis budelis, jų ausys gaudė vyraujančios ideologijos vėjus ir lūpos šlovino ideologinius absurdus. Nes kitaip jie nebus  svarbūs ir reikalingi.

Ne kitaip yra ir šiandien. Kiek daug asmenų ir institucijų aptarnauja dabar įsigalėjusią liberal-socialistinę ideologiją. Jei  pritarsi, būsi savas ir naudosiesi privilegijomis: kvies į televiziją, dės straipsnius, darys interviu, galėsi spindėti žvaigždele ar žvaigžde jų sukurtame garsenybių olimpo skliaute, segs medalius, gauti užsakymų, būsi įjungtas į interesų tinklą. Ir taip pamaži dvasiniai kurčnebyliai stengiasi iš kalbos ir temų išmesti prigimtinės ir apreikštos tiesos elementus.

Bet čia iškyla klausimas, ar pašaukta būti Kristaus burna Bažnyčia dalijasi gydančiu tiesos žodžiu, atveriančiu ausis, ar taip pat įsiliejo į vyraujančios ideologijos aptarnautojų gretas?