Islamo tyrinėtoja Annie Laurent teigia, jog 50 metu laikotarpiu musulmonų maldos vietų išaugo beveik dvidešimt kartų. Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje mečečių Prancūzijoje buvo virš 100, o štai  2015 m. statistika nurodo virš 2500 mečečių. Dažniausiai jų statybą finansuoja svetimos šalys – daugiausia Turkija, paskui Marokas ir Saudo Arabija.

Islamą išpažįstančių radikalumas auga akivaizdžiai, o kai kurių miestų rajonuose steigiasi „islamistinės ekosistemos“, t.y. uždaros ir besivadovaujančios vien šariato teise.

Matant šią grėsmingą situaciją praeityje kovingas ateistas ir agnostikas rašytojas Michel Houellebecq ėmė skelbti pažiūrą, jog būtina katalikybei gražinti valstybinės religijos statusą, nes musulmonai nesugeba prisitaikyti prie pasaulietinės valstybės, kuri užtikrina religinę laisvę, kadangi jos jie nesupranta. Katalikybės valstybinis dominavimas ir islamo būvimas antroje pozicijoje leistų labiau integruoti islamistus į visuomenę ir stabdyti jos neigiamą įtaką.

Pasaulietinė Prancūzija nesugeba susitvarkyti su islamo greita plėtra ir jos įtaka visuomenei, matant iškilusį pavojų prancūzų tautai. Pasaulietinis, vertybinis, religinis neutralumas čia pasirodo daugiau kaip teorinė fikcija, nes paskutiniųjų dešimtmečių patirtis rodo, jog tuščios vietos nebūna ne tik gamtoje, bet ir kultūroje bei dvasingume.

Tą liūdną tikrovę atspindi 2019 metais pasirodęs prancūzų filmas Les Miserables

https://www.telefilm-central.org/les-miserables-2019-recensione/