Prancūzijos bėdos su islamu

Islamo tyrinėtoja Annie Laurent teigia, jog 50 metu laikotarpiu musulmonų maldos vietų išaugo beveik dvidešimt kartų. Praeito amžiaus septintame dešimtmetyje mečečių Prancūzijoje buvo virš 100, o štai  2015 m. statistika nurodo virš 2500 mečečių. Dažniausiai jų statybą finansuoja svetimos šalys – daugiausia Turkija, paskui Marokas ir Saudo Arabija.

Islamą išpažįstančių radikalumas auga akivaizdžiai, o kai kurių miestų rajonuose steigiasi „islamistinės ekosistemos“, t.y. uždaros ir besivadovaujančios vien šariato teise.

Matant šią grėsmingą situaciją praeityje kovingas ateistas ir agnostikas rašytojas Michel Houellebecq ėmė skelbti pažiūrą, jog būtina katalikybei gražinti valstybinės religijos statusą, nes musulmonai nesugeba prisitaikyti prie pasaulietinės valstybės, kuri užtikrina religinę laisvę, kadangi jos jie nesupranta. Katalikybės valstybinis dominavimas ir islamo būvimas antroje pozicijoje leistų labiau integruoti islamistus į visuomenę ir stabdyti jos neigiamą įtaką.

Pasaulietinė Prancūzija nesugeba susitvarkyti su islamo greita plėtra ir jos įtaka visuomenei, matant iškilusį pavojų prancūzų tautai. Pasaulietinis, vertybinis, religinis neutralumas čia pasirodo daugiau kaip teorinė fikcija, nes paskutiniųjų dešimtmečių patirtis rodo, jog tuščios vietos nebūna ne tik gamtoje, bet ir kultūroje bei dvasingume.

Tą liūdną tikrovę atspindi 2019 metais pasirodęs prancūzų filmas Les Miserables

https://www.telefilm-central.org/les-miserables-2019-recensione/

Vienas komentaras apie “Prancūzijos bėdos su islamu

  1. Visame pasaulyje auga krikščionių persekiojimas, o ypač – musulmoniškose šalyse.
    https://www.raymondibrahim.com/2020/07/27/burned-alive-muslim-persecution-of-christians-june-2020/
    * * *
    Ką tai reiškia grąžinti katalikybei valstybinės religijos statusą, jei didžioji dalis gyventojų jau nebetiki į Dievą ir Bažnyčioje sekmadieniais lankosi vos 5% prancūzų, nuolatos mažėja krikštijamų vaikų ir katalikiškų santuokų skaičius? Visuomenė nepajėgi laikytis „krikščioniškų vertybių“, jei ji yra netikinti. Todėl, man regis, kalbant apie Vakarų pasaulį, pirmiausiai reikia vykdyti jo evangelizaciją, o toliau jau patys pasauliečiai, būdami krikščionimis, sieks krikščioniško valstybės gyvenimo sutvarkymo. Tas pats galioja ir visoms kitoms šalims, neišskiriant nė Lietuvos.
    https://www.ibtimes.com/church-decline-frances-vanishing-catholics-1125241
    * * *
    O štai kaip tą evangelizaciją vykdyti – tai jau visai kitas klausimas. Kai Bažnyčia kalba apie ekologines nuodėmes, tai jaunimui ir tampa nebeįdomu – jam reikalingas radikalumas, kurio Bažnyčia nebeskelbia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *