Dienos archyvas: 2015-01-06

Publicatio Paschae. 2015 m. švenčių paskelbimas

Žinokite,  brangūs  broliai  ir  seserys,  jog Dievo  gailestingumu džiaugėmės mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimo iškilme, ir pranešame apie būsimą mūsų Išganytojo Prisikėlimo džiaugsmą.

Vasario 18-oji – Pelenų diena, šventosios Gavėnios pasninko pradžia. 

Balandžio 5-ąją džiaugsmingai švęsime mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimą (Velykas).

Gegužės 17-ąją – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Žengimą į Dangų (Šeštines).

Gegužės 24-ąją – Šventosios Dvasios Atsiuntimą (Sekmines).

Birželio 7-ąją – Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę (Devintines).

Lapkričio 29-ą bus pirmasis Advento sekmadienis,

mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuriam garbė ir šlovė per amžius.

 

NOVÉRITIS, fratres caríssimi, quod annuénte Dei misericórdia, sicut de
Nativitáte Dómini nostri Jesu Christi gravísi sumus, ita et de Resurrectióne
ejúsdem Salvatóris nostri gáudium… vobis annuntiámus.
Die prima Februárii erit Domínica in Septuagésima.
Décima octáva ejúsdem dies Cínerum, et initium jejúnii sacratíssimæ
Quadragésimæ.
Quinta Aprílis sanctum Pascha Dómini nostri Jesu Christi cum
gáudio celebrábitis.
Décima quarta Máii erit Ascénsio Dómini nostri Jesu Christi.
Vigésima quarta ejúsdem Festum Pentecóstes.
Quarta Júnii Festum sacratíssimi Córporis Christi.
Vigésima nona Novémbris Domínica prima Advéntus Dómini nostri Jesu
Christi, cui est honor et glória, in sæcula sæculórum.
Amen.

Rytų išminčių skrynelės

Krikščionybės pradžioje Kalėdų nebuvo. Neįtikėtina, tačiau pirmiausia buvo Epifanijos iškilmė, kurią dabar vadiname Trijų Karalių švente. Tos senosios Epifanijos aidai pasiekia dar ir mūsų dienas. Vienas jau miręs kunigas pasakojo, jog seniau kunigai ir vyskupai vieni kitus sveikindavo, siūsdavo atvirukus būtent Epifanijos proga. Kunigų kalėdojimas savo kilme yra susijęs su Epifanija, senuose apeigynuose randame namų palaiminimą būtent šios šventės proga.

Epifanija – Kristaus apreiškimas, kai žvaigždė, angelai, trys išminčiai, Jonas Krikštytojas, balsas iš dangaus, besileidžiantis balandis apreiškia Jėzų esant Dievo Sūnų ir Mesiją. Vėliau Jėzus pats savo darbais, žodžiais, ypač prisikėlimu iš mirties, apreiškė savo dievystę ir pasiuntinystę. Todėl visas Kalėdų laikotarpis yra viena ištisinė Epifanijos šventė.

Trijų Karalių šventė yra iš pagonybės atsivertusių tautų iškilmė, bylojanti apie Dievo sprendimą į išganymą pakviesti ne tik išrinktąją, tačiau ir visas tautas. Vedami mokslo, išminties, sąžinės ir gyvenimo ženklų trys pagoniškų tautų atstovai atranda Kristaus šviesą. Tai liudijimas, kad ir šių dienų geros valios žmogus gali rasti Dievą pasaulio sutemose.

Iškalbingas yra trijų išminčių ir Kristaus susitikimas. Pagonys ateina su žemiškais turtais ir randa Betliejaus neturtėlį, vyksta mainai: jie duoda tai, ką žmogus gali duoti, o iš Kristaus gauna tai, ką gali tik Dievas duoti: jis ne tik juos, bet ir visas pagonių tautas praturtino kokybiškai nauju mąstymu, morale, dvasia, gyvenimo būdu.

Galima teigti, jog Vakarų civilizacija prasidėjo, kilo iš trijų karalių atneštų skrynelių, kai ėdžių ir kryžiaus neturtą pasirinkusiam Kristui tapo pašvenčiamas šis pasaulis, su savo gėrybėmis ir žmonių talentais. Jų pasižiūrėti ir pasiklausyti važiuojame, kol naujojo socializmo bedievybė visko nesunaikino.

Kiekvienoje bažnyčioje yra aukų skrynelė, pamaldų metu vyksta piniginių aukų rinkliava. Tai nėra vien ekonominis intarpas, tačiau seną tradiciją, prasmę ir reikšmę turintis reiškinys. Aukojantis Kristui krikščionis turi  trijų karalių nusiteikimą, kad užgimusio karaliaus karalystė augtų ir stiprėtų, t.y. kad jo atneštoji Dievo Karalystė taptų regima šiame pasaulyje.