Šv. Sostas kovoja su liturginiais iškraipymais

Tikėjimo mokymo kongregacija ketvirtadienį paskelbė doktrininę notą dėl Krikšto sakramento formulės pakeitimo. Notoje aptariama kai kur Krikšto apeigose vartojama novatoriška formulė „Mes tave krikštijame vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, kuri negalioja. Kai kur krikštijama panaudojant būtent tokią ar kitą panašią, tačiau nevartotiną ir klaidingą formulę.

Kongregacija kartu paskelbė „Responsum“ („Atsakymai“) dėl abejonės apie minėtosios Krikšto formulės galiojimą. Į du trumpus konkrečius klausimus atsakoma trumpai ir aiškiai.

Pirmas klausimas: „Ar galioja Krikštas, suteiktas pagal formulę: „Mes tave krikštijame vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“?“

Atsakymas į pirmą klausimą neigiamas.

Antras klausimas: „Ar tie, kuriems Krikštas suteiktas minėtąja formule, turi būti pakrikštyti pagal teisingą formulę?“

Atsakymas į antrą klausimą teigiamas.

Be šio popiežiaus patvirtinto dokumento, kongregacija paskelbė „Doktrininę notą“, kurioje aptariami įvairūs Krikšto teikimo aspektai, paminint kai kurias neteisingos formulės naudojimo pasekmes. Notoje pažymima, jog Krikšto sakramentas, suteiktas pagal savavališkai pakeistas formules, tikrai negalioja ir kad asmuo, tokiu būdu jį priėmęs, turi būti pakrikštytas pagal teisingą formulę: „Aš tave krikštiju vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Kai kur per Krikštą naudojama ši (klaidinga) formulė: „Mes, tėčio ir mamos, krikštatėvių, senelių, artimųjų, draugų ir bendruomenės vardu krikštijame tave vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Tokiu būdu norima iškelti bendruomeninę Krikšto reikšmę, šeimos ir artimųjų dalyvavimą ir tarsi atsverti tėvų ir bendruomenės nenaudai į kunigo rankas sutelktą sakralumo galią, kaip kad galėtų atrodyti pagal dabartinę Romos apeigyno Krikšto formulę.

Tikėjimo kongregacija notoje pažymi, kad tokia pagunda iš tikrųjų nėra nauja, jau šv. Tomas Akvinietis nagrinėjo panašų klausimą ir pateikė neigiamą išvadą, o Bažnyčia susirinkimo konstitucijoje „Sacrosantum Concilium“, pasiremdama šv. Augustinu, moko, jog „kam nors krikštijant, krikštija pats Kristus“. Tai reiškia, kad krikštas vyksta dalyvaujant Kristui ta prasme, kad jis perduoda savo „antspaudą“, suteikiantį veiksmingumą, bet labiausiai turi būti aišku, jog švenčiamo įvykio pagrindinis veikėjas yra pats Kristus.

Bažnyčia amžiams bėgant labai atidžiai saugojo sakramentų šventimo formą, o Šventasis raštas leidžia be jokios abejonės atpažinti Kristaus veikimą Bažnyčios liturginiuose veiksmuose. Susirinkimas bendruosiose liturgijos tvarkymo nuostatuose, be kita ko, primena, kad „niekam kitam, net kunigui, nevalia ko nors savo nuožiūra liturgijoje pridėti, atimti arba pakeisti“ (Sacrosanctum Concilium, n. 7).

Todėl savavališkas krikšto sakramento formos keitimas yra ne tik liturginio pobūdžio piktnaudžiavimas, bet ir bažnytinės bendrystės žeidimas, trukdantis atpažinti Kristaus veikimą, o pačiais sunkiausiais atvejais paverčiantis sakramentą negaliojančiu. Tarnystės veiksmų prigimtis reikalauja ištikimai perduoti tai, ką esame gavę (ten pat 22 § 3).

Krikšto sakramentą teikiantysis ne tik neįgaliotas savavališkai keisti sakramento formulę, bet ir negali skelbti veikiantis tėvų, krikšto tėvų, artimųjų ar draugų ir net visų apeigos dalyvių vardu, nes tarnystę atliekantysis veikia būdamas Kristaus veiksmų ir jo dalyvavimo Bažnyčios liturgijoje ženklu. Kai krikštijantysis ištaria formulę „Aš tave krikštiju vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, jis nekalba kaip užduotį vykdantis funkcionierius. Bažnytinė pareigybė visuomet yra tarnystė Dievui ir jo tautai, o ne galios, manipuliuojančios tuo, ką Bažnyčiai perdavė Tradicija, vykdymas. Pasak Šv. Augustino, krikšto šventumas nepriklauso nuo sakramentą teikiančiųjų šventųjų ar nusidėjėlių, o tik nuo to, ant kurio nusileido Dvasia ir apie kurį pasakyta: „tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33). Šventasis Augustinas pridūrė: „krikštijant Petrui, krikštija pats Kristus, krikštijant Pauliui, krikštija pats Kristus, krikštijant net ir Judui, krikštija pats Kristus“.

Popiežius Pranciškus birželio 8-osios audiencijoje Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektui pritarė Kongregacijos parengtiems atsakymams „Responsum“ ir nurodė juos paskelbti. Dokumentą birželio 24 dieną pasirašė kardinolas Luis Ladaria SJ, prefektas, ir arkivyskupas Giacomo Morandi, sekretorius.

(Vatican News)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.