Šv.Šeimos svarba

Kalėdiniu laikotarpiu yra prisimenama ir pagerbiama šv.Šeima, kurioje Jėzus gimė, augo ir subrendo didžiai misijai. Šventa dėl dviejų priežasčių: tai Dievui atvira šeima ir visi kartu, ir kiekvienas atskirai; tai aukščiausio žmogiškumo, dorybės bendruomenė, per kurią Dievas galėjo veikti ir padaryti civilizacinę, globalinę įtaką.

Statome šią šeimą pavyzdžiu kiekvienai šeimai, nes šeima yra tobulėjimo terpė ir būtinybė, nepakenčianti netobulumo. Klausiame, kiek galime leisti sau būti netobuli, nuodėmingi šeimoje? Žiniasklaida pilna reportažų apie nuodėmingų šeimų ir sutuoktinių santykių dramas. Skyrybų mąstai ir pasiaiškinimai atskleidžia lietuvių kalbos pateikiamą tiesą, jog nuodėmė ir nuodas yra ne tik tos pačios šaknies, tačiau artimos tikrovės. Apsinuodiję vienas kitu ir apnuodiję savo vaikus nuodėmingieji griauna autentiškos draugystės, kuri tokia svarbi šeimoje, pagrindus. Galima atsekti priežastingumo ryšį: nesilaikydami krikščioniškos religijos jie praranda tiesos pažinimą, teisingą elgesį, paskui ilgainiui sužlugdo dorybę ir meilę, nusidėjeliai visuoment jaučia menkavertiškumą, neranda priežasties žavėtis kitu, ima neapkęsti vienas kito.

Pagrindinė daugelio šeimų problemų priežastis yra sugedęs vyras. Gerų vyrų liko nedaug ir jų pasiūla yra maža. Jau nuo apšvietos laikų prasidėjęs vyrų gadinimas pasiekė savo apogėjų šiais laikais, atnešė daug skaudžių padarinių. Praėjusių penkių amžių „išlaisvinimo” idėjos protestantizmo, revoliucijų, materialistinio mokslo ir freudiškosios psichovizijos, liberalizmo pavidalais sugadino vyrą, kuris tapo  atsakomybės ir reikiamos brandos neturinčiu individu, freudiškuoju gyvuliu, į žlugimo patirtį atvedęs moterį, vaikus, visuomenę ir Bažnyčią.

Kaip ligota reakcija į neatsakingą, subedievėjusį, valia ir protu silpną vyrą galima laikyti ypač kairuoliškąjį, kraštutinį feminizmą, skatinantį tiesiog kovoti su vyru, vyro sąvoka, tapatybe, lytimi. Tai beatodairiška ir agresyvi revoliucija ne tik prieš vyrą, bet ir prieš šeimą. Tai noro keršyti vyrui, uzurpuoti jo sritį ketinimai. Kad būtų įmanoma tai padaryti, užsimota perinterpretuoti ar net paneigti Bibliją. Panašiai ir visi neseni nusikaltėliai, kaip antai Leninas, Hitleris, Stalinas ir kt., turėjo atmesti Bibliją, kad galėtų pagrįsti savo nesveikus užmojus.

Ne tik vyras, tačiau ir neapykanta alsuojanti, egoistė, išpuikusi ir isterikė moteris yra pavojus šeimai. Kaip rodo daugelis įvairių sričių statistikų, moterų socialinis ir mentalitetinis peraugis dažnai reiškia ne visuomenės viltį, bet yra jos merdėjimo požymis. Moterys be vyrų yra pasmerktos nesėkmei, todėl ypač nuo jų laikysenos priklauso, ar dar užaugs, bus palaikomas vyras, kurio dėka įmanoma šeima kaip tokia.

Kokį receptą galima pasiūlyti griūvančioms šeimoms ir visuomenei: būtina susigrąžinti biblinę šeimos, tėvystės ir motinystės sampratą, modelį. Kaip ryškiausias pavyzdys ir liudijimas išlieka šv.Šeima. Per biblinę šeimą dangiškoji šviesa ir išgelbėjimas atėjo į pasaulį. Galų gale, tikintis vyras turi iš Dievo gaunamą galią šeimą sukurti, išlaikyti ir palaiminti. Šventa ir tiesoje gyvenanti žmona turi galią paremti savo vyro ir sūnų šventumą. Reikia kategoriškai atmesti komunistinę kovos tarp vyro ir moters viziją, tačiau ieškoti teisingos pusiausvyros, kylančios iš dieviškosios, prigimties ir asmenų tikrovės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *