Rugsėjo 23 d. Bažnyčia pagerbia šv. kunigą, vienuolį ir išpažinėją tėvą Pijų iš Pietrelčinos. Garsus nuodėmklausys, stigmatizuotasis ir šv.Mišių mistikas, skelbęs Dievo teisingumą ir jo gailestingumą, sielojęsis dėl sielų išgelbėjimo.

Dievas jam buvo paskyręs užduotį melstis ir kentėti už kunigus. Šv.Pijus Jėzaus žodžius „ganyk mano avinėlius” suprato kaip „kentėk už mano avinėlius”, „aut pati aut mori” –  mylėti reiškia kentėti, todėl savo kančią aukojo ir už kunigus.

1913 m. kovo 7 d. tėvui Augustinui atsiųstame laiške aprašo vieną iš regėjimų: „Penktadienio paryčiais apsireiškė Jėzus. Buvo baisiai nusikamavęs. Jis parodė man gausybę kunigų: vieni aukojo Mišias, kiti rengėsi ar nusirenginėjo liturginius rūbus. Jėzus pasibaisėjęs žvelgė į tuos kunigus. Savo žvilgsnį nuo jų atkreipė į mane, o jo veidu nuriedėjo dvi ašaros. Su skausmu ištarė: „Skerdikai! Mano sūnau, mano kančia nesitęsė tris valandas, nes dėl žmonių kaltės aš kentėsiu iki pasaulio pabaigos. Ieškau nors lašelio užuojautos, tačiau jie mane palieka vieną ir žeidžia abejingumu. Mano tarnų nedėkingumas ir apkiautimas daro mano merdėjimą dar sunkesnį. Jie blogai atsiliepia į mano meilę! Savo abejingumą padidino neapykanta ir netikėjimu. Tuoj pat juos sunaikinčiau, jei manęs nesulaikytų jų Angelai Sargai i mane mylinčios sielos”.

Argi ne „skerdikais” vadintini kunigai, kurie iš Mišių aukos daro cirką?