Kalėdos prieš gyvulišką darvinizmą

Kalėdų evangelija pasakoja, jog įsikūnijęs ir iš mergelės Marijos gimęs Dievo Sūnus buvo padėtas į ėdžias, nes jo motinai neatsirado vietos užeigoje. Ėdžios nurodo, jog Marija pagimdė gyvuliams skirtoje oloje arba pašiūrėje.

Kiekviena detalė šiame pasakojime yra svarbi. Parodoma ne tik tai, kaip žmonės elgiasi vieni su kitais, ne tik žmogaus padėtis, bet ir tai, ką Dievas mano apie žmogų.

Jėzus atėjo tamsoje, žiemos metu, šaltyje, tarp gyvulių ir tvarte. Jis leido tam atsitikti, kad parodytų, ką jis mano apie šį pasaulį ir žmogų. Palyginti su Rojaus gyvenimu, šis pasaulis skendi tamsoje, yra atšiaurus, o žmogus sugyvulėjo, sužvėrėjo. Betliejaus prakartėlėje esantys gyvuliai simbolizuoja visą žmoniją.

Žmogaus egzistencijos nuopolį liudija istorija, jis tapo labiau artimas gyvuliams, bet ne tam paveikslui, apie kurį skaitome žmogaus sukūrimo aprašyme. Prisiminus istorijos pateikiamus duomenis, kokie žmonės gyveno prieš tūkstantį ar du metų, pavyzdžiui, Lietuvos teritorijoje, darosi aišku, jog neopagonių romantizmas neturi nieko bendro su tikrove: tuomet gyveno nuožmūs, žiaurūs laukiniai, galbūt net žmogėdros, kurie nestovėdavo apsikabinę ąžuolų ir nekliedėdavo apie kažkokią darną su gamta.

Ir dabar visur, kur tik krikščioniškas tikėjimas apleidžia žmonių širdis, matome degraduojantį ir sugyvulėjantį žmogų, kuris nežino ištikimybės ir šeimos vertybių kaip rujojantys šunys, yra piktas ir žiaurus kaip plėšrūnai, puolantys ir plėšiantys vieni kitus dėl kąsnio ir turto, penkiais keiksmažodžiais sugebantis  išreikšti visą savo mąstymą, buities chaosu ir popsu parodantis savo išsilavinimą, išsiauklėjimą ir kultūrą.

Maža to, jau daugiau kaip šimtmetį per „mokslą” ir švietimą bandoma įrodyti ir įtvirtinti kaip vienintelį požiūrį apie žmogų – darvinizmą, kuris iš esmės teigia, jog žmogus tėra gyvūnas, bet ne įkūnyta amžina ir protinga siela, kurioje atsispindi Dievo paveikslas ir panašumas.

Katalikų tikėjimas iš tikrųjų yra nelengvas, reikalauja, kad žmogus nebūtų gyvuliu ir žvėriu, kad jis elgtųsi kaip asmeninė ir dvasinė būtybė, kurios prakilniausias bruožas yra tiesos ieškojimas ir meilė. Nuo Jėzaus užgimimo gyvulių tarpe Betliejuje vyksta sunki kova už žmogaus pakėlimą, atnaujinimą ir perkeitimą.

Koks buvo žmogus prieš Kristų ir koks be Kristaus, koks atsirado žmogus Kristaus eroje: tai liudija mums pagonių ir krikščionybės istorijos. Kristaus atnaujinto žmogaus pavyzdžiais yra šventieji, kurie įkvėpė daugelį ir kilniam elgesiui, ir nuostabiam menui, ir pasiekimams filosofijos, mokslo ir socialinėje srityse.

Sveikas, Jėzau, užgimęs tarp gyvulių, juos padaręs žmonėmis!

Vienas komentaras apie “Kalėdos prieš gyvulišką darvinizmą

  1. Nuoširdžiai Jus Prelate sveikinu, su labai mielu ir sielai nuostabu pamokslu.

    Gražių Dieviškų Metų.

    Pagarbiai

    Kun.prof.dr.Kęstutis Ralys(Ph.D.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *