Sakoma, kad žmogaus išmintis jau yra pusė Dievo valios. Išties, tokia Dievo valia, kad žmogus pirmiausia naudotų protavimo galią, ieškotų tiesos ir išminties. Dėka to galima atrasti vertybes. Salamonas prašė Dievą išminties, todėl buvo jo pagirtas ir palaimintas. Tačiau ir Kristaus mokinys neturėtų būti kvailesnis už Saliamoną, nes pats Kristus yra amžinoji Dievo išmintis.
Žmogiška išmintis ateina iš meilės, pažinimo, mąstymo, neskubant karštligiškai kalbėti ir veikti, nepasiduodant pasaulio nuomonių, madų ir aistrų blaškymuisi. Dieviška išmintis pasiekiama per Kristų ir Šventąją Dvasią.
Kai žmogus susidraugauja su išmintimi, tada ima atskleisti įvairias vertybes ir dovanas. Panašiai kaip evangelijoje minimas žmogus, kuris atrado lobį. Jis neskubėjo pasisavinti jo, tačiau nupirko sklypą, investuodamas į tai, kas atnešė jam didesnę naudą.
Išmokus atrasti vertybes, būtina perprasti, kaip prastesnius gėrius pakeisti geresniais. Evangelijos skaitinyje pasakojama, kad radęs lobį žmogus už jį nusipirko brangų perlą. Kitaip sakant, pasiektas gėris tampa pagrindu siekti didesnio.
Kita vertus, kad tai būtų įmanoma, kasdien turime vykdyti vertybių ir gėrių selekciją, kaip evangelijos žvejys, kuris tinlu užgriebė visokių žuvų, tačiau pasiliko tik dideles ir naudingas. Sugebant atskirti blogį nuo gėrio, skirtingus gėrio laipsnius žmogus pamaži perpranta vertybių hierarchijos tikrovę, kurios paisant galima statyti tvirtą gyvenimo mūrą.
Tas, kas nemoka mažesnio gėrio pakeisti į didesnį, o gal net gėrį iškeičia į blogį, eina į bakrotą, pralaimi ne tik laikiname, tačiau ir amžiname gyvenime. Tokiu pavyzdžiu mums išlieka biblinis personažas Ezavas, kuris dėl pupelių troškinio atsisakė pirmgimio teisių, paveldėjimo, palaiminimo. Panašiai ir iš Egipto nelaisvės keliavę izraelitai garsiai svajojo apie Egipto česnakus, nerodydami susidomėjimo gyvenimu laisvėje ir su Dievu perspektyvos.
Žmonių prigimtis linksta prie iškirtinių, įkvepiančių dalykų. Pasibaigęs pasaulio futbolo čempionatas sukėlė daugelio susidomėjimą ir džiaugsmą nugalėtojais. Bet tik tiek, nieko daugiau. Akivaizdžiai matome, jog šėtonas sugeba apkarpyti žmonių gerus troškimus, pasitenkinant mažais ir primityviais pasiekimais. Jis atima iš žmonių didžiąsias vertybes, tobulumo siekį, Dangaus viltį, leisdamas džiaugtis kuo tik tai, bet ne prakilniomis vertybėmis.
Pasaulietinė išmintis Dievo akyse yra kvailystė, kai norima tikrovę matyti be Dievo Kūrėjo, kai apsiribojama vien visuomenės nuomonėmis ir madomis, nesąžiningais būdais siekti valdžios ir turtų. Tuo tarpu Dievo išmintis – tai Kristus, jo sekimas, nes jis atveria mūsų širdis, kad eitume tiesos ir meilės keliu. Kas atrado Kristų, tas atrado brangiausią lobį ir gražiausią Dangaus perlą, dėl kurio verta viską prarasti, nes jį turėti reiškia laimėti amžinąjį gyvenimą.