Dienos archyvas: 2020-08-23

Kas aš esu. XXI-A eil.sekmadienis

Kartais žmonės mėgsta pagasdinti vienas kitą pasakymu „ar žinai kas aš esu, su kuo turi reikalų?“. Paaiškėja, kad yra, pavyzdžiui, vietinio policininko antros eilės pusbrolis. Be abejo, žmonių tarpusavio ryšiai arba išaukština, arba pažemina, būna naudingi arba žalingi. Sėkmė turi daug draugų, o nelaimė – nei vieno, norinčių pasišildyti svetimos šlovės spinduliuose netrūksta. Kaip sakoma, parodyk, su kuo draugauji, ir pasakysiu, kas esi.

Šio sekmadienio skaitiniai perteikia mintį, jog žmogaus santykis su Dievu daro didelę įtaką, keičia jo asmenį, jo galią ir net tapatybę. Neištikimajam šventyklos viršininkui Šebnui, kuris nusigręžė nuo Dievo, skelbiamas nuosprendis: bus atimti kunigo rūbai, nujuosta juosta, atimti raktai ir perduoti ištikimajam Eljakimui.

Panašų pokalbį išgirstame šios dienos evangelijoje Jėzui klausiant, kuo žmonės jį laiko, kuo laiko jį apaštalai. Nuomonės įvairios, tačiau tik apaštalas Petras išpažino jį esant tikrąjį ir vienintelį Mesiją, tikrą ir vienintelį Dievo Sūnų. Jo tikėjimas ir santykis su Jėzumi lėmė, kad jis iš Dievo gavo naują tapatybę, naujas užduotis ir galią. Neatsitiktinai krikščionybės tradicijoje yra išlikęs vardų keitimo paprotys, kai artėjant prie Kristaus, ar vienuoliui, ar popiežiui suteikiamas naujas vardas.

Kiekviena smulkmena šv. Rašte yra reikšminga. Jėzaus klausimas apie tikėjimą ir tapatybę nuskamba Pilypo Cezarėjos apylinkėse, kuriose buvo išplitę romėnų pagoniškosios religijos papročiai. Ten stovėjo romėnų stabo Pano šventykla, o toji būtybė buvo vaizduojama su ožio kojomis ir nuo pusiaujo žmogaus pavidalu. Biblijoje minimame Korinte buvo romėnų Deivės Afroditės šventykla, kurioje vienu metu kultine prostitucija galėjo užsiiminėti 13 000 pagonių. Pastebime, jog romėnų mitologijoje buvo sudievintos ir suasmenintos žmogaus aistros, kitaip sakant, žmogų valdantys gaivalai.

Jėzus klausė apaštalų ir tuo pačiu mus, kuo jis yra mums ir kas mums yra dievybė: tikrasis ir gyvasis Dievas ar žmonių pramanai. Nuo to keičiasi žmogaus tapatybė ir jo vardas: arba jis Dievo vaikas, arba svetimas kaip savo nuomonės, aistrų irdemonų vergas.