Juodieji avinėliai girdėjo angelų giesmes

Kaip rašoma Luko evangelijoje, ganantys bandas piemenys išgirdo angelų žinią apie žmonijos Išganytojo gimimą. Evangelija liudija, jog piemenys sergėjo bandą pakaitomis, nes gruodžio naktys yra ilgos ir šaltos, o Betliejus yra apie 800 metrų virš jūros lygio. Krikščionybės kritikai teigia, jog niekas tuomet žiemos metu neganė avių.

Iš dalies jie tiesūs, jei kalbėtume apie baltųjų avių bandas. Pagal seną tradiciją judėjai labai stropiai paisė ritualinio švarumo nuostatų, todėl turėjo trijų tipų bandas: sudaryta tik iš baltos vilnos avių, kurios laikomos švariomis ir eina į avidę, esančią gyvenvietėje; avys, kurių vilna yra ne visai balta, gali įeiti į aptvarą už gyvenvietės ribų; juodos vilnos avys laikytos nešvariais gyvuliais, todėl negalėjo prisiartinti prie gyvenvietės, nakvojo su  piemenimis lauke nepaisant metų laiko, orų sąlygų.

Tai buvo labiausiai skurstančios bandos, išstatytos į plėšrūnų ir plėšikų, oro sąlygų pavojus. Juodųjų avių piemenų ir bandos simbolyje matome tą visuomenės dalį, kurią sudaro emigrantai, benamiai, silpnieji, atstumtieji, neįgalieji ar nusidėjėliai, kuriems angelai ir skelbė ramybę.

Tai reiškia, jog bažnyčiose esančios Betliejaus prakartėlių avelės turėtų būti ne baltos, bet juodos, kad išlaikytume istorinę tiesą ir neiškreiptą Jėzaus žodžių prasmę, jog jis atėjo ne pas teisiuosius, bet pas nusidėjelius, kad ir jie būtų išgelbėti.