Europiečiai bijo musulmonų

Berlyno Socialogijos institutas atliko 12 tūkstančių musulmonų emigrantų apklausą Europoje. Paaiškėjo, kad dviem trečdaliams musulmonų religiniai principai yra svarbesni už šalių, kuriose gyvena, įstatymus. Tyrimas atliktas Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Švedijoje.

Radikaliausiai yra nusistatę Olandijoje gyvenantys musulmonai, nes jokiame kitame krašte jie neturi tiek teisių, kiek čia. Prieš metus vieno miesto taryba atsisakė rotušės aikštėje pastatyti kalėdinę eglutę, idant neužgautų musulmonų jausmų.

Net 45 procentai apklaustų musulmonų mano, jog Vakarai nori sunaikinti islamą. Štai Bertelsmanno Fondo apklausa parodė, jog europiečiai prisibijo musulmonų. Taip mano daugiau nei pusė vokiečių, apie 60 procentų ispanų ir 40 procentų amerikiečių, Izraelyje – net trys ketvirtadaliai gyventojų.

Šiuo metu Europoje gyvena 40 milijonai musulmonų, iš jų vietiniai gyventojai tėra 25 milijonai, būtent Rusijoje, Bosnijoje, Albanijoje ir kitur.

Pirmoji emigrantų banga per Europą nusirito po II Pasaulinio karo kažkur apie 60 metus. Vokietijos, Britanijos ir Prancūzijos vyriausybės ėmė įsileisti pigią darbo jėgą iš Turkijos, Indijos, Alžyro ir Egipto, nes jie sutikdavo dirbti tokį darbą, kurio nenorėjo dirbti vietiniai. Daugumai darbo imigrantų gyvenimo sąlygos buvo priimtinos, todėl pasiliko gyventi pastoviai.

Šiuo metu musulmonai sudaro tik 5 procentus Europos Sąjungos gyventojų, tačiau neužilgo viskas pasikeis. 2050 m. kas penktas gyventojas bus musulmonas. Jau dabar Olandijoje susilygino olandų ir musulmonų vaikų gimimų skaičius, turint omenyje tai, jog olandų šeimose dažniausiai yra po vieną vaiką, o musulmonų – 3-6. Žinoma, dalis musulmonų supasaulėja, panašiai kaip ir krikščionys, nesilaiko religinių maldos ir gyvenimo normų.

Bet ar tai gali mums suteikti tikrumo, kad mažiau pamaldūs musulmonai neužims demografiškai ir dvasiškai tuštėjančios Europos? Pavyzdžiui, Prancūzijoje kas metai apie 10 tūkstančių vietinių gyventojų atsiverčia į islamą, bet kad tūkstančiai atsiverstų į krikščionybę, – nesigirdi. Priešingai, tūkstančiai krikščionių oficialiai ar praktikšai deklaruoja savo apostaziją. Vokietijoje 2007 m. vidutiniškai kasdien buvo uždaroma, parduodama viena krikščionių bažnyčia, o atidaroma viena mečetė.

Europos valstybių vyriausybių pastangos supasaulietinti visuomenę, padaryti pliuralistine ir liberalia labiausiai pakirto krikščionišką religiją, tačiau ne islamą. Kovoti su islamu yra blogas sumanymas. Kur kas išmintingiau politiniu lygmeniu stiprinti Vakarų civilizacijos pamatus padėjusią krikščionių religiją.