II Advento sekmadienis. Ką veikia kariuomenė?

Ką veikia kariuomenė taikos metu? Netikėtas klausimas. Yra ką veikti: blizgina ginklus, prižiūri karinę techniką, treniruoja kareivius ir t.t. Bet tai yra išvestiniai dalykai. Iš esmės, 99 % kariuomenės darbo sudaro laukimas. Deja, bet karo tikimybė išlieka. Statistiškai Europoje kas 20 ar 30 metų įvykdavo plataus mąsto karinis konfliktas. Po II Pasaulinio karo baisumų – beveik 70 metų taikos. Tai labai daug, labai svarbu, valstybės ir visuomenės galėjo atsitiesti, kurti ir pasiekti gražių rezultatų.

Ką veikiam mes, kurie nepriklausome kariuomenei? 99 % mūsų rūpesčių taip pat išreiškia laukimą. Žinoma, laukiame ne karo, ne bėdos, bet kažko gero, stengiamės dėl šviesesnio rytojaus.

Advento laikotarpis bažnytiniuose metuose išreiškia laukimo nuotaiką, moko mus laukti ir vėl primena – ko. Laukiame ne tik Kalėdų šventės ir jos dovanų, kai prisimename pirmą Kristaus atėjimą, tą Dangaus Dovaną, tačiau ir vėl mus mobilizuoja jo antrajam atėjimui, didžiąjam karui su Šėtonu, Dievo pergalei laikino gyvenimo, o tada ir pasaulio pabaigoje. 

Juokaujama, kad nuo laukimo ima sielos „rūdyti“. Nuo pasyvaus laukimo ima „rudyti“ ne tik žmonės, bet ir reikalai. Gyvenimas yra visada aktyvus laukimas ir ruošimasis sekančiam etapui, kitiems pasiekimams ir iššūkiams. Galiu laukti ir tikėtis ateityje to, kas esu, ką darau, dėl ko stengiuosi šiandien. Čia tinka liaudies išminties pamokymas, kad ko nepadėjai, to ir nerasi. Antai, daug šeimų teturi vieną vaiką, tačiau naiviai tikisi, kad bus pensijų fondai, ekonomika, tautos ir gerovė.

Reikia mokėti laukti, nes kai kurių dalykų nepaskubinsi. Gyvename nekantrumo laikais: vaikai veržiasi į suaugusiųjų pasaulį, jaunuoliai nebeišgyvena tikrų sužadėtuvių, piliečiai į greitą praturtėjimą ir pan. Tai pasireiškia ir per Adventą: paskatinta prekybininkų visuomenė jau ėmė švęsti, vyksta visuotinės lenktynės, kas greičiau pradės Kalėdas. Tai primena vaikėzus, kurie pradeda raškyti neprisirpusias vyšnias. Nekantrumo rezultatas – aitrus rūgštumas burnoje ir palaidi viduriai. Tokios tada ir Kalėdos: kumpis ant stalo, bet širdyje – šienas.

Kartais kai kurių dalykų negali pakeisti mūsų veikla, bet keičia laikas, vedamas Dievo Apvaizdos. Tokiu būdu, pavyzdžiui, buvo anuliuotas Stalinas, SSSR, komunizmas. Kai dalykai nesikeičia, keičiamės mes patys. Tik kuria linkme?

Adventas mums primena, kad mūsų laukime turi būti Dievas Kristus, tie 99 % kiekvieno krikščionies, stipresni už kariuomenę, kurio dėka laukimas turi savo prasmę ir išsipildymą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *