Advento antroji dalis byloja apie ženklus. Artėjant Kalėdų šventei kasdien pateikiami vis kitokie pranašysčių išsipildymo ženklai, bylojantys apie Dievo pažadėtą išgelbėtoją. Dievo siunčiami ženklai yra neatskiriama ir būtina ypač Senojo Testamento laikų dalis. Pranašai savo pranašystes turėjo pagrįsti ženklais. Kai kurie Rašto aiškintojai ir fariziejai reikalavo iš Jėzaus: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą”. Bet jis jiems: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas”. Taigi, žmonės prašė ženklų, kad suprastų Dievo valią, prieš imdamiesi darbų, išsikeldami tikslus.
Paskutinę Advento savaitę buvo skaitomas fragmentas, kuriame pasakojama, kaip Viešpats per pranašą Izaiją kalbėjo Achazui (tai vyko 700 metų prieš gimstatnt Kristui): „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, sau ženklo – arba apačioje iš žemybių, arba viršuje iš aukštybių. Achazas atsakė: „Aš nieko neprašysiu”. Pranašas bando iššaukti karaliaus tikėjimo jausmą, jo vilčių sudėjimo Dievuje. Deja, sunku pasakyti, kodėl karalius pasitikėjo labiau karine galia, išmintimi, sudaromais sandoriais su kitais karaliais. Gal jį slėgė kaltė Dievo atžvilgiu, gal jo tikėjimas buvo silpnas, gal tikėjimą laikė nepraktišku dalyku? Pranašas neprašančiam ženklo, praneša ženklą: „Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė (alma) pradės ir pagimdys sūnų; ji duos jam vardą Emanuelis, tai reiškia: ‘Dievas su mumis’“. Čia pranašas kalbėjo apie pažadą, jog Dovydo namai nesugrius, kad jo giminės karalius toliau viešpataus išrinktajai tautai, tačiau jis bus kur kas geresnis ir tobulesnis nei Achazas. Tasai mesijinis karalius savimi neš Dievo artumą, kurio išsižadėjo Achazas. Jis išgelbės tautą Dievui žinomu būdu ir jo galia.
Nors Mergelė Marija buvo nuodėmės nepaliesta, tačiau žmogiškai patyrė savo ribotumą, negalėjo suprasti Angelo žodžių apie jos išrinkimą būti Dievo Sūnaus gimdytoja. Marijai reikėjo kažkokio ženklo, patvirtinimas, o jis buvo toksai: jos giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir tas mėnuo buvo šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga. Elžbietos asmuo ir jos gyvenimas tapo Dievo ženklu Marijai. Trokšdama kuo greičiau išvysti jį, ji skubomis iškeliavo įveikdama 100 kilometrų kelionę visa laiką einant į įkalnę.
Tokiu būdu Mergelė Marija ir jos pagimdytasis Sūnus, kuris yra Dievo artumas, pats Dievas su mumis, tapo amžinu išgelbėjimo ženklu visoms kartoms ir tautoms.
Biblija yra pilna istorijų apie siunčiamus ženklus, todėl ir šiais laikais nebūtų nuodėmė svarbiuose įvykiuose, reikaluose ir iššūkiuose melsti Dangaus ženklo. Pažinojau vieną pamaldų žmogų, kuris visame kame regėjo Dievo siunčiamus ženklus. Sudužo lėkštė, užkliuvęs apvirto, įkando uodas, susapnavo kažką, iš karto klausė, kokį ženklą siunčia Viešpats, ką nori tuo įvykiu pasakyti? Pirmiausia reikėtų vadovautis tikėjimo apšviesto savo ar kito proto šviesa, ir tik visiškoje nežinioje ir svarbiame reikale prašyti ženklo iš Dangaus.
Tėvas Stanislovas taip pat matė ženklus ir juos skaitė. Jam ženklais buvo, kaip kad jis sakė, daiktai, tiksliau sakant reiškiniai. Juose jis įžvelgdavo dvasinę prasmę, per juos jis artėjo prie Dievo. Jis jautėsi artimas poeto Rilkės požiūriui, kuriame atskleidžiame Platono ir idealizmo filosofijos bruožus, klausiant, kuo daiktai yra savyje ir ką apie save byloja. O jie byloja apie būties vieningumą ir Tą, kuris visa sutvėrė.
Maža to, tėvas Stanislovas savo asmeniu, gyvenimu ir veikla tapo mums gyvu Dievo ženklu ir liudytoju. Jis nesiekė nei turtų, nei valdžios, nesigrūmė alkūnėmis prie postų ir sostų, nuolankiai priėmė Sibiro tremties ir vidinės tremties Lietuvoje dalią. Jis buvo puolamas ne dėl turtų ar valdžios, bet dėl idėjų, prasmės ir esmės, kurių iškėlimas nepatiko naujajai ideologijai. Jis grūmėsi su savo netobulumu ir veržėsi į prasmes, esmes, į tiesą, kad daiktai ir dalykai būtų vadinami savo tikraisiais vardais. Jis siekė išryškinti dalykų teigiamą prasmę, kad jie atsiskleistų kaip Dievo dvasios nešėjai.
Tėvas Stanislovas savo asmeniu, raštais ir veikla buvo gan ryškus Dievo ženklas, kuris parodė kryptį ir kelią ne vienam ieškančiam. Šis ženklas dar neišbluko jį sutikusiųjų širdyje.