Į pergalės rytą. Verbų sekmadienis

Verbų sekmadieniu prasideda Didžioji Savaitė, kurios finalas – Velykų iškilmė. Nuo triumfališko Jėzaus įžengimo į Jeruzlę iki Prisikėlimo triumfo – septynios dienos, pažymėtos meilės ir neapykantos dramos. Į šį Jėzaus ir savo pergalės žygį išėjome su palmės šakele rankoje. Kadangi Lietuvoje palmės dar neauga (viskas įmanoma ateityje klimatui šiltėjant), kaip pakaitalas naudojama Verbų puokštė, sudaryta dažniausiai iš kadagio ir pumpuruotų pavasarinių šakelių. Pietinių kraštų katalikai į Verbų procesija išjudės laikydami palmių šakeles.

Botanikos mokslas yra aprašęs daugybę palmių rūšių. Verbose šventinama būtent datulinės palmės (datulinio finiko) šakos. Dykumų gyventojai šią palmę vadina oazių karaliene. Tai medis, kuris yra atsparus karščiui ir sausrai, jo negali nulaužti, išrauti ar be šakų palikti jokia stipri audra, net linkdama prie žemės ši palmė išlieka mažai pažeidžiama. Jos amžius gali siekti ir tris šimtus metų, o lapai žaliuoja net didelės sausros metu. Maža to, ji veda saldžius ir vertingus vaisius, kurių šiais laikais galima nusipirkti eilinėje parduotuvėje. Gal dėl to ji tapo pergalės ir vilties simboliu.

92 psalmėje sakoma, jog teisusis žaliuos kaip palmė. Nors jo žemiškas gyvenimas gali atrodyti nepavykęs, tačiau jis nenugalėtas dvasiškai, moraliai, jo siela yra gyvastinga. Neatsitiktinai ikonografijoje šventieji kankiniai vaizduojami su palmių šakomis rankose kaip laimėtojai. Šį motyvą sutinkame ir Apreiškimo Jonui knygos 7 skyriuje, aprašančiame Dangaus viziją, kurioje kankiniai išsirikiavę su palmių šakomis rankose. Gyvenimo sunkumuose išlikti ir dar nešti gerų darbų vaisių, laimėti Dangų – tai kiekvieno krikščionies pašaukimas.

Verbų sekmadienio nuotaika žadina mus pergalės siekiui, tačiau, atrodo, jog Lietuvos žmones apniko nusiminimo, nevilties ir pasidavimo dvasia. Gyvenimas tikrai gali būti sunkus, ne visada galime pasidžiaugti materialiniais laimėjimais, tačiau nebūtinai turime demonstruoti moralinį ir dvasinį pralaimėjimą. Istorija ir kasdienis gyvenimas mums pateikia daugybę moralinės pergalės pavyzdžių, kai fiziškai pavergtas žmogus, išlieka nepalaužiamas dvasiškai. Mums šviečia pal. Teofiliaus Matulionio, Lietuvos partizanų ir kiti pavyzdžiai, į pergalės rytą mus veda Kristus.