Nespėjo performansų mėgėjai nuo scenų išnešti apmėtyto dažais Jėzaus paveikslo, ir vėl girdime apie naują atvejį: tūlas R.Kalinkinas panaudojo Jėzaus idėją džinsų reklamai. Teismas jo poelgį įvertino ir simboliškai nubaudė, bet kaltininkas ir jo palaikytojai pasipiktino, jog kažkas pasipiktino jo poelgiu.
Tuos įžeistus žmones ir jų teises apginusį teismą Kalinkino sėbrai išvadino davatkomis ir fundamentalistais. Natūralu, jog papiktinimas gimdo rūstybę, neigiamą reakciją, neramumus, žinoma ir fundamentalizmą. O kaip kitaip gali būti? Mums, krikščionims, nėra tas pats, nes paniekintas tapo mums esminis asmuo, idėjos ir jausmai.
Nieko nauja. Jėzaus kančios istorijoje rašoma, jog jis buvo patyčiai aprengtas svetimais rūbais, paskui ir visai apnuogintas. Dabar tai atkartojo ir R.Kalinkinas, uždėdamas jam džinsus, apnuogindamas iki pusės, pavaizduodamas jį kaip ištvirkėlį.
Priešiškos minios kaltinamas ir išjuokiamas Jėzus tylėjo. Galėjo ir šiuo atveju visi patylėti. Bet laikai nuo to karto labai pasikeitė: tuomet Jėzus buvo vienas, o jo negausūs pasekėjai – išsigandę ir išsislapstę. Dabar jo išpažinėjų pasaulyje yra du milijardai, Lietuvoje – žymi dauguma. Po Sekminių įvykio ir turėdami ilgos istorijos patirtį jie nebėra bailūs, jie gina jo garbę. Taip ir pasielgė šimtai tikinčiųjų, kurie kreipėsi į reklamą reguliuojančias institucijas dėl švenčiausių jausmų įžeidimo.
Čia norisi paklausti, kokią mokyklą Kalinkinas lankė, kas ir kokias žinias bei vertybes jam diegė? Postsovietinė, liberali ir nežinia kam tarnaujanti Lietuvos Respublikos mokykla? Labiausiai žeidžia tas baisus neišsilavinimas, jog Jėzus parodytas kaip nulis, kaip tas, kuris yra tinkamas tik džinsų reklamavimui. Tai, jog jis tapo didelio ir daug nuveikusio istorijoje judėjimo pradžia ir įkvėpėjas, tam žmogui ir jo draugams jau nieko nereiškia. Vakarų civilizacija, pastatyta ant krikščionybės pamato, kurios privalumais džiaugiasi ir Kalinkinas, tapo nubraukta. Pjaunama šaka ant kurios sėdima – ne kitaip!
Jei Kalinkino ir jo pasekėjų seneliai ir tėvai yra krikščionys, kaip jis gali pažvelgti jiems į akis? Juk įkvėpti Jėzaus mokslo jie ir daugybė žmonių stengiasi gyventi pasiaukojamai, teisingai, mylėdami žmogų. Dėka krikščioniškų įsitikinimų jie neišmetė jo į srutų duobę, nepaliko konteineryje. Nuoseklu, jog išniekinus Jėzų ir jo idėjas, išniekinimo patirčiai yra pasmerkiamas ir pats žmogus.
Šiame poelgyje galima įžvelgti Judo argumentą: kaip Judas už pinigus išdavė Jėzų, taip siekdamas populiarumo ir naudos Kalinkinas palietė šventą asmenį, gal būt savo širdyje patyrė ir Judo jausmus, kai tikėjimą išmainė į naudą. Judo argumentai baigėsi sausa šaka, kilpa ir mirtimi, nes neteko giliausios prasmės, išplėšė iš savo širdies švenčiausius jausmus.
Biblija moko, jog kiekviena dvasia, kuri neigia Jėzų, nėra iš Dievo, bet iš velnio, todėl net nestebina tas Vilniaus žvaigždžių ir elito užsistojimas už Kalinkiną, tas erodiškas mėgavimasis vieša nuodėme, kuri piktina žmones, duoda blogą pavyzdį jaunimui. Jų juokeliai televizijų ekranuose primena vėmimą, kai išvemiami paskutiniai dvasios, sielos likučiai.
Šventraščio puslapiuose atrandame teiginį, jog kai kertinis akmuo, kuriuo yra Jėzus, yra atmetamas, tuomet jis tampa suklupimo akmeniu. Tokiu būdu išsipildė pranašystė ir Jeruzalės neliko nė akmens ant akmens, tapo taip išlyginta, jog galima buvo tą vietą arti ir akėti. Panašiai, Ukrainos neramumų ir gręsiančio Lietuvai respublikai pavojaus akivaizdoje piktžodžiavimas Dievui yra beprotybė. Kas liks iš Jėzų niekinančios Lietuvos?
Galbūt Kalinkinas laimėjo trumpoje distancijoje (pelnė tarp tokių kaip jis populiarumo ir papildomų sidabrinių), bet Dievas laimi ilgosiose distancijose, gyvenimas patikrina visas idėjas ir siekius, patikrins ir šį žmogų.
Daugiau apie šį reikalą:
http://www.delfi.lt/pramogos/zmones/teismas-nepasigailejo-r-kalinkinui-teks-placiai-praverti-pinigine.d?id=64669333