Baigiantis Velykų laikui skaitome Jėzaus paskutinius atsisveikinimo su apaštalais žodžius ir jo paskutinius nurodymas bei įgaliojimus. Palikti savo atsakomybei ir savarankiškumui apaštalai iš karto imasi darbų. Pirmasis jų – jie išrinko į Judo apleistą vietą kitą Jėzaus mokinį, kuris kartu su apaštalais jį sekė, matė stebuklus ir regėjo jį prisikėlusį iš mirties.
Ar Jėzus padarė klaidą, pasirinkdamas Judą? Iš tikrųjų Judas mylėjo Dievą. Bet mylėjo ir pinigus. Pagundos akimirką jis pasirinko pinigus ir atmetė, išdavė Dievą, sąžinę ir padorumą. Bet būtų neteisinga manyti, kad tai tik Judo klaida. Judo geną turime visi.
Šv.Raštas ir gyvenimas yra pilnas pavyzdžių, kaip turtingas žmogus pamaži nutolsta nuo Dievo. Antai Saliamonas jaunystėje matė ir bendravo su Dievu, prašė ir gavo išminties malonę. Jis pastatė didingą pirmąją Dievo šventovę, kurioje Dievas išklauso maldas ir jo akys atmerktos joje dieną ir naktį. Saliamono valdymo metu tauta klestėjo, į ją plūdo tautų turtai. Juokaujama, kad auksas tuomet kainavo tiek pat kiek ir varis, o varis – kiek ir akmenys.
Sulaukęs senatvės Saliamonas netenka proto, sanguliauja su pagonėmis moterimis, pasiduoda jų įtakai ir ima garbinti pagonių dievukus. Dėl ko? Ogi gerbūvis, galia ir neribotos galimybės jį sugadina, išpaikina, padaro silpną.
Akivaizdu, kad būdami Saliamono vietoje, ir mes sugestume. Ir dabar gerbūvio šalių gyventojai yra sugadinti gerbūvio, turtų ir pinigų, neteko tikėjimo ir pasidavė stabams. Judo genas plėtojasi visur, kur tik auga turtai.
Šv.Apaštalas Paulius apkeliavo daug miestų ir steigė bendruomenes. Visgi jam labiausiai rūpėjo išbandyti jėgas Korinte, kuris tuomet buvo turtingas, pilnas palaidumo gerbūvio miestas. Jis manė, kad jei ten pavyks paskelbti Evangeliją, tai Dievo malonė tikrai yra su juo. Pabuvojęs ten jis ėmė teigti, kad visų blogybių priežastis yra godulystė. Kuo daugiau turto, tuo daugiau palaidumo, tuo daugiau neapykantos Dievui.
Panašiai šių dienų Bažnyčia Europoje yra atsidūrusi Korinto sąlygomis, kai gerbūvio sugadinti žmonės tampa abejingi Dievo ir išganymo klausimams, todėl Evangelijos žodžio skelbimas lieka be atsako tarp žmonių, kuriems nebetinka Kalno palaiminimo adresato apibrėžimas: vargdienis dvasia, liūdintis, gailestingas, tyraširdis ir t.t.
Neatsitiktinai vienuoliai atsižada prabangos ir stengiasi gyventi kuo kukliau, nes taip lengviau išlikti Dievo artumoje. Neatsitiktinai išmintingi tėvai nelepina savo vaikų, bet padeda pažinti ir patirti paprasto gyvenimo, darbo ir kančios skonį, nes kur gerbūvis, turtai ir išlepimas, ten Judo genas vystosi, ten ritasi Dievo išdavystės banga.
When Jesus came to Golgotha, they hanged Him on a tree,
They drove great nails through hands and feet, and made a Calvary;
They crowned Him with a crown of thorns, red were His wounds and deep,
For those were crude and cruel days, and human flesh was cheap.
When Jesus came to Birmingham, they simply passed Him by.
They would not hurt a hair of Him, they only let Him die;
For men had grown more tender, and they would not give Him pain,
They only just passed down the street, and left Him in the rain.
Still Jesus cried, ‘Forgive them, for they know not what they do,’
And still it rained the winter rain that drenched Him through and through;
The crowds went home and left the streets without a soul to see,
And Jesus crouched against a wall, and cried for Calvary.
G. A. Studdert-Kennedy