Pasninko kuriozai

JAV Vyskupų konferencija priskyrė aligatorių mėsą prie pasninkiškų valgių. Skanaus! Panašiai prie šios rūšies gyvūnų priskiriami vėžliai, driežai, gyvatės ir vėžiagyviai. Vadinasi, penktadienį galima juos patiekti į stalą. Naujojo Orleano ir Luizijanos gyventojai šiuos gyvūnus laiko jūros gėrybėmis, kasdieniu paprastų žmonių maistu. Senovėje bebro mėsa laikyta pasninkiška, kadagi manyta, jog šis gyvūnas yra žuvis, beje, vienintelė tokios rūšies – plaukuota.

Formaliai pasninko dienomis reikia susilaikyti nuo sausumos gyvūnų mėsos: paukščių, galvijų, kiaulių, laukinių paukščių ir žverių.

Kyla klausimas, ar galima penktadieniais vartoti pigias dešreles, kuriose mėsos tėra keli procentai arba visai nėra? Dažnai ją pakeičia celiuliozė, sojos baltymai, miltai, krakmolas ir kiti pakaitalai. Juoko dėlei koks „Nemateko” mėsos kombinatas galėtų suvienyti dvi priešybes ir pavadinti produktą – „Pasninkiškos dešrelės”… Dėl panaudotų kelių procentų vištų skurelių kunigai nekreiptų dėmesio.

Žinoma, juokingai atrodo pasninkaujantieji, kurie vietoj mėsos penktadienį vartoja prabangias žuvis – tuną ar lašišą.

Akivaizdu, kad, formaliai žvelgiant, pasninko klausimas tampa sudėtingas, nes žmonių skoniai ir silpnybės skiriasi, tačiau idėja yra aiški – atgailos ir susivaldymo praktikavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *