Dievas apreiškė save kaip trijų dieviškų Asmenų vienybę, kurią grafiškai galima būtų išreikšti – 1+1+1=1. Tai pranoksta žmogaus protą, kadangi atskleidžia dievybės pasaulio tikrovę.
Per tikėjimą atsiranda sutarties, pakto situacija, taip atrandame ryšį su Dievu, ir be tikėjimo – tą ryšį sunku apčiuopti. Paprasčiausias būdas išpažinti Švč. Trejybę – naudoti persižegnojimą.
Ji atėjo ir pasiliko vietoj Jėzaus, vadovauja Bažnyčiai ir tikintiesiems. Bet ar visada?
Patyrusi santuokos ir vienuolinio gyvenimo pašaukimus, per gyvenimą ėjo su kantrybe, švelnumu ir malda. Kai žmogų ištinka beviltiški iššūkiai, kai atrodo išeities nebėra, norėtųsi iškelti kumštį, užtaisyti ginklą, tačiau reikalai gali dar labiau pablogėti. Šv. Rita davė pavyzdį, kad viltis sudėjus į Viešpatį ir apsiginklavus kantrumu reikia dalykus keisti ne jėga, bet švelnumu.
Jei gyvenime nėra tikslo, vadinasi gyvenimas yra betikslis. Žmogui svarbu turėti ne tik gerus trumpalaikius, tačiau ir pagrindinį tikslą, kurio siekti paskatino Jėzus, – Dangų.
Meilės esmė – ieškoti gėrio pagal Dievo nurodytąsias sąlygas. Nuodėmės esmė – mylėti blogį pervadinus jį gėriu.
Žmogus yra esmingai susijęs su Dievu ir kitais, kaip moko šio sekmadienio evangelijos pasakojimas apie medžio šakeles, todėl turi puoselėti vienybę, o ne atsiskyrimą, priklausymą, o ne svetimumą.