Ramybė, kurią duoda Jėzus (VI Velykų sekmadienio išvakarės)

Sakyta 2022 m. gegužės 21 d., šeštadienio vakaro Mišiose (VI Velykų sekmadienis C). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.

Baigiantis Velykų laikui, Bažnyčios liturgijos parinktuose skaitiniuose girdime Jėzaus atsisveikinimo motyvus, mintis, nuotaiką, bylojančius paskutinius testamentinius žodžius apaštalams. Jėzus paruošė juos savarankiškam gyvenimui, atliko pirminį reikalingą darbą, o paskui tarsi pasakė: dabar, vyrai, liekate vieni – darbuokitės, spręskite problemas patys. O kad neklaidžiotumėte, atsiųsiu jums kitą vadovą, Šventąją Dvasią, kuri jus pamokys, primins visa, ką esu jums sakęs. Pirmajame skaitinyje girdime, kaip pirmasis Bažnyčios susirinkimas Jeruzalėje aptarė iškilusius tikėjimo klausimus ir išleido dekretą – pirmasis susirinkimas ir pirmasis dekretas. Štai matome pirmykštę Bažnyčią, besitvarkančią su Dievo pagalba. Antrajame skaitinyje girdime pasakojimą apie dangiškąją Jeruzalę, kurioje jau nebėra šventyklos, nes pats Viešpats Dievas yra šventykla. O dabar dar gyvename šiame laikinajame pasaulyje, ir todėl mums galioja visa tai, kas buvo pirmykštėje Bažnyčioje.

Jėzus sako, kad jei laikysimės jo mokslo, Dievas pasiliks mūsų širdyje: Tėvas ir jis pats ateis ir apsigyvens. Taigi tikintysis, matome iš šito pasakojimo, yra tarsi Dievo tabernakulis: savo širdyje jis turi patį Viešpatį Dievą, jo malonę, jo artumą. Ir toliau Jėzus mums kalba apie ramybę, kuri lydi tuos, kurie priėmė Dievo žodį ir turi Dievo artumą savo širdyje: „Ramybę duodu jums – ne taip, kaip duoda pasaulis.“ Be abejo, čia vėlgi galima būtų svarstyti, kokia ta ramybė – yra įvairių ramybių. Hebrajų, biblinėje kalboje sveikintasi žodžiu šalom, kitaip sakant, linkint žmogui ramybės, bet šis žodis turi daug prasmių: jis reiškia ir turtą, ir sėkmę, ir sveikatą. Susitinkant ir atsisveikinant buvo sveikinamasi „šalom“. Matome, kad apaštalų laiškuose paprotys keičiasi: jie ramybės linki jau ne pradžioje, bet laiško pabaigoje.

Be abejo, yra ir apgaulingoji ramybė, kuri žmogų įtvirtina tokioje nuotaikoje, įsitikinime, jog viskas gerai. Apgaulinga ramybė gali mus nuvesti į pražūtį. Kiek daug gyvenančių sunkioje nuodėmėje, apsipratusių – iš tikrųjų jie tarsi velnio užkonservuoti ir paruošti amžinajai pražūčiai. Nuodėminga ramybė – abejingumas gėriui ir tiesai, nenoras atsiversti: man ir taip gerai. Todėl tokia apgaulinga ramybė yra blogiausia, kas gali aplankyti žmogų. Na, štai matome, kad Viešpats Jėzus skelbia mums ramybę, duoda ją mums, kurie turime jo žodį savo širdyje, kurie išgyvename Dievo artumą, kurie esame taikoje su Dievu. Tam ir atėjo Jėzus – pasiekti ir įgyvendinti visuotinę ramybę, taiką pasaulyje, tą biblinę šalom nuotaiką. Bet žinome, kad dabar to iki galo neįmanoma; tai įvyks toje dangiškojoje Jeruzalėje, apie kurią kalba antrasis skaitinys. O dabar mums belieka iš tikrųjų glaustis prie Jėzaus ir persiimti jo duodama ramybe, kurios pagrindas ir sąlyga yra vienybė su Jėzumi, vienybė su Dievu.

Taip pat atmename, kad ramybė, be abejo, yra mūsų visų noras, troškimas, bet Jėzus mums sako: pasaulyje jūsų laukia persekiojimai ir įtampa. Ir apaštalas Paulius kitame savo laiške pasako tokį keistą dalyką: nors liūdžiu, bet esu linksmas. Kaip tai gali būti? Jeigu liūdi, tai ne linksmas, jeigu linksmas, tai ne liūdi. O štai jis parašė tokį dalyką. Vadinasi, kaip jūroje: paviršiuje gali vykti audra, o jūros gilumoje – ramybė ir tyla, ten visai nejaučiama, kad viršuje vyksta audra. Todėl ir mes, krikščionys, galbūt esame istorijos įkaitai, esame gyvenimo įvykių, tų audrų sūkuryje, bet savo širdyje turime gilią ramybę, nes esame susivieniję su Dievu, gyvename tuo, kas iš jo.

Ir baigiant reikia dar prisiminti mūsų tris dorybes, kurios mums užtikrina tą ramybę: tikėjimą, viltį ir meilę. Viltis žvelgia toliau, meilė žvelgia giliau, o tikėjimas į viską žvelgia kitaip. Todėl ta ramybė kyla mums iš šitų trijų Dievo dovanų: viltis visada mums parodo toliau, negu esame dabar, šią akimirką; meilė visada skatina pažvelgti giliau; o tikėjimas viską mums pristato kitaip, negu pristato šis pasaulis – tikėjimas duoda mums atsakymus, kurių neduoda šis pasaulis. Taigi būkime tokie: žvelkime toliau, giliau ir kitaip, nes esame Dievo Evangelijos apšviesti. Amen.

VISI ŠIO SEKMADIENIO PAMOKSLAI

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *