Moterys, lydėjusios Jėzų (XXIV eilinės savaitės penktadienis)

Sakyta 2004 m. rugsėjo 17 d., XXIV eilinės savaitės penktadienis (Lk 8, 1–3). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.

Šventasis Raštas liudija, jog Jėzų jo viešojoje veikloje lydėjo moterys, kurios savo prisirišimu, nuoširdumu, patarnavimu padėjo jam ir jo mokiniams. Moterys lydi Jėzų ne vien tik jo kelionėse skelbiant Evangeliją. Jas matome sekančias Jėzų, kai jis neša kryžių Jeruzalės gatvėmis į Golgotos kalną. Matome moteris, stovinčias po kryžiumi Viešpačiui merdint. Būtent kančios valandomis jos savo drąsa ir ištikimybe pralenkia kitus Viešpaties mokinius, išskyrus apaštalą Joną. O kai mirusį kūną nuima nuo kryžiaus, rūpinasi palaidoti jį pagal visus papročius. Jos pirmosios sekmadienio ankstų rytą skuba prie Viešpaties kapo atlikti to, ko nespėjo per šabo dieną. Prisikėlęs Jėzus pasirodo pirmiausia moterims. Moterys skuba pranešti mokiniams džiugią žinią: Viešpats prisikėlė!

Šių moterų tarnystė ir jų ištikimybė, besąlygiškas atsidavimas Viešpačiui ragina ir mus atnaujinti savo pasiaukojimą Dievo ir žmonių reikalams. Jėzus yra pasakęs: „Visa, ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, man padarėte.“ Kas gi yra tie, kurie geriausiai išpildė ir dabar išpildo šį Viešpaties įsakymą? Mūsų tautos ir viso pasaulio moterys. Jas sutinkame palinkusias prie savo vaikų lopšių, besirūpinančias ligoniais, matome jas gailestingas vargšams, našlaičiams, nuskriaustiesiems. Kas sudaro didžiąją mūsų „Caritas“ organizacijos narių dalį? Kas labiausiai įsijungia į parapijos labdaros darbus? Visur sutiksime daugiausia moterų.

Nuo pat pirmųjų Bažnyčios amžių šis neįkainojamas moters vaidmuo skelbiant Dievo karalystę yra Bažnyčios gerbiamas, vertinamas ir pripažįstamas. Apaštalų darbai mums liudija apie daugybę moterų, kurios prisidėjo prie Evangelijos skelbimo. Štai jų vardai: Lidija iš Filipų miesto, Priscilė ir Chlojė iš Korinto, Febė iš Kenchrėjų, Marija, evangelisto Morkaus motina, Pilypo iš Cezarėjos dukterys ir taip toliau.

Popiežius Jonas Paulius II kalba, jog žmogus negali pilnai savęs atrasti kitaip, kaip tik nesuinteresuotai dovanodamas save kitiems. Moterys negali pilnai atskleisti savęs kitaip, kaip tik dovanodamos savo meilę kitiems. Švenčiausioji Dievo Motina Marija, Dievo ir mūsų Motina, yra ne tik simbolis, bet ir įrodymas tų nenykstančių vertybių, kurios yra susijusios su moteriškumu ir motinyste.

O kaip vyrai, paklausite? Jie taip pat pašaukti save dovanoti kitiems, tai yra mylėti. Viešpats Dievas Biblijoje vadinamas Tėvu, kuris myli kaip motina. Gailestingumas, švelnumas, pasiaukojimas nėra vien moteriškos savybės – jos priklauso ir vyro tapatybei. Deja, šiandien stebime gilią vyriškumo ir tėvystės krizę. Taip yra todėl, jog vyrai atmeta daugelį puikių bendražmogiškų savybių, kurios ypač ryškiai pasireiškia moterų gyvenime.

Tegul Jėzų lydėjusios ir šiandien mus lydinčios moterys bus tikros, besąlygiškos meilės ir pasiaukojimo pavyzdys ir įkvėpimas visiems.

VISI ŠIO SEKMADIENIO PAMOKSLAI

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *