Sakyta 2010 m. gegužės 30 d. (Švenčiausiosios Trejybės iškilmė, C metai)
Prieš kelis metus keliaudamas lėktuvu turėjau galimybę pasišnekėti su vienu netikinčiu žmogumi. Jis man pasakė: parodyk Dievo nuotrauką, tada patikėsiu. Aš jam sakau: parodyk savo protą, tada patikėsiu, jog tu turi protą. Pažvelk pro lėktuvo langą: kaip gali geležinė mašina laikytis ant nematomo oro? Panašiai yra su visa visata: viskas remiasi nematomais dalykais, paslaptimi.
Net vaikai supranta, kad visada yra kažkas daugiau, nei matome ir girdime. Paslapties nuojauta verčia žmones domėtis ateiviais iš kosmoso, spiritizmu ir dvasiomis, naujomis galimybėmis, kosmoso platybėmis ir t.t. Tai, ką žinome, yra tik labai mažas trupinėlis palyginus su tuo, ko nežinome. Tiek materialus, tiek dvasinis pasaulis yra paslaptingas. Sakoma, kad šių dienų žmogus nebemoka priimti paslapties, yra paviršutiniškas, mažiau religingas.
Tai ne tiesa, kad Dievas draudžia pažinti. Priešingai: jis liepia ieškoti tiesos, nes tiesos kelio pabaigoje žmogus visada atras Kūrėją. Bet Dievas kviečia mus tikėti, nes per daug sunku žmogui būtų pamatyti Dievo didybę ir savo mažumą. Senajame Testamente sakoma, kad negali žmogus regėti Dievą ir išlikti gyvas.
Jėzus mokė savo mokinius tris metus, atskleidė jiems daugybę paslapčių, tačiau ne viską. Artinantis iškeliavimui iš šio pasaulio jis apaštalams pasakė: dar daug dalykų turėčiau jums pasakyti, tačiau dabar jūs negalite pakelti, esate per silpni, tačiau Šventoji Dvasia primins jums, ką sakiau, ir pamokys dar daugiau. Taip ir vyko per visus amžius: iš kartos į kartą Šventoji Dvasia mokė krikščionis, dvasininkus ir pasauliečius, mistikus, maldingus žmones, šventuosius, teologus, menininkus. Ši patirtis kaupėsi Bažnyčios tradicijoje.
Mieli broliai ir seserys, galiu pasakyti, kas yra už paslapties šydo: tai gerasis, mylintis, visagalis Dievas, o mūsų gyvenimas yra kelionė į didžiąją paslaptį. Jėzus apie tą paslaptį papasakojo, ir mums reikia pasiruošti ją pamatyti akivaizdžiai. Ką Jėzus pasakė svarbiausio: jog yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Dievas yra esantysis, jis yra meilė, jis yra visagalis kūrėjas ir mūsų gelbėtojas. Dievas savyje yra šeima, mylinčių asmenų bendruomenė. Pagal Trejybės modelį sukūrė pasaulį ir ypač žmogų. Daugybė dalykų, kurie surašyti katekizme, paskaitykite.
Bet jei paslaptyje ieškome ne Dievo, tuomet susidursime su apgaule, beprasmybe arba su piktosiomis dvasiomis.
Išpažinkime Švenčiausiąją Trejybę, išmokime gyventi su jos slėpiniu, pasitikėkime ja, melskimės ir ją garbinkime.
Parašykite komentarą