Sakyta 2010 m. gegužės 16 d. (Viešpaties Žengimo į dangų iškilmė, C metai)
Bažnyčios Tėvų raštuose taip pat Velykų liturgijoje girdime teiginį, jog Kristus atėjo išvaduoti belaisvių iš tamsaus kalėjimo. Šventųjų mistikų raštuose taip pat kalbama apie didžiulį skirtumą tarp Dangaus ir žemiškosios egzistencijos, kuri yra slegianti.
Kodėl toks pesimistiškas požiūris apie šį pasaulį ir mūsų gyvenimą? Nereikia neigti šio laikinojo pasaulio ir gyvenimo vertybių, nes jos Dievo duotos, kad gyventume ir subręstume aukštesniems dalykams. Tačiau Kristus ir jo apaštalai žinojo skirtumą tarp Dangaus ir žemės, tikrovę, kurios žmogiškos akys neregėjo, ko žmogus net negali dabar įsivaizduoti.
Nors daugumas žmonių gyvena laisvės sąlygomis, tačiau ir tada tenka pajusti, kad šiame pasaulyje ir savo kūne esame tarsi kalėjime, t.y. suvokiame ir jaučiame savo visokeriopą ribotumą ir silpnumą. Mus suvaržo tiek vidinės, tiek išorinės ribos ir sąlygos. Daugybė žmonių pasaulyje negali patenkinti paprasčiausių poreikių, serga, kenčia nuo gamtos sąlygų, yra beraščiai, įkalinti politinių sistemų ir ideologijų. Ypatingai tie, kurie sunkiai serga ir patiria kraštutinį neturtą, šiame pasaulyje jaučiasi kaip kalėjime. Priklausomybę turintis žmogus jaučia kalėjimą savyje, panašiai beraštis ir neišsilavinęs, tiesos nepažįstantis kalėjimą jaučia savo prote.
Biblijos mokyme aiškiai pristatoma, kad pasaulis yra pavergtas šėtono, kad per blogį ir nuodėmę tampome kaliniais. Daug kartų Jėzus vadinamas išvaduotoju, gelbėtoju. Kuo tai pasireiškia? Jis pats tapo kaliniu, t.y. įsikūnijo, atėjo į šį pasaulį. Tačiau jis nebuvo šėtono vergas. Šv.Ap.Jono raštuose liudijama, jog Šviesa sušvito tamsoje. Jėzus ėmė vaduoti žmones iš melo kalėjimo paskelbdamas Evangeliją, jis kentėjo ir mirė ant kryžiaus, kad būtų atleistos nuodėmės, jis prisikėlė, kad sunaikintų mirties kalėjimą, jis atsiuntė Šventąją Dvasią, kad gyventų Dievo vaikų laisve.
Mūsų išgelbėjimas turi nuoseklumą: pirmiausia turi būti išlaisvinta žmogaus širdis. Kristus kvietė atsiversti ir tikėti, sekti paskui jį, krikštytis, priimti nuodėmių atleidimą, vienytis į Bažnyčią aplink Šv.Petrą. Katalikas turi gyventi Dievo malone, pažinti tiesą, išmokti mylėti ir kurti gėrį, lavinti dorybes ir geras savybes. Dievo malonė paliečia mus ypač per maldingumą ir sakramentus. Metui atėjus Dievas leidžia numirti kūnui, kad būtų išgelbėta siela. Bet tai dar ne viskas. Dievas išlaisvins ir kūnus, kai prikels juos atnaujintus, be jokio blogio ir netobulumo, suvienijant sielą su kūnu, sudvasinant kūną. Ir tai dar ne viskas. Kristus prisikėlė ir žengė į dangų. M.Marija taip pat buvo paimta su kūnu ir siela į dangų, pas Kristų. Lygiai taip visi Kristaus išlaisvintieji žmonės bus nuvesti į Dievo artumą, į jo akivaizdą ir džiaugsis amžinai tobula laisve.
Biblijoje randame pasakymą: kentėti dėl Dangaus Karalystės. Tai visai nauja gyvenimo perspektyva. Žemiškas mūsų laikinojo gyvenimo kalėjimas skirtas ir tam, kad atgailautume. Patiriame daug sunkumų, kuriuos galime aukoti Dievui kaip atgailą. Kita vertus net ir skausmuose yra sąlygos stiprinti tikėjimą, viltį ir meilę. Gyvenimo vargai ir netobulumai sukuria didelį kontrastą ir padeda dar labiau ilgėtis ir trokšti Dangaus. Kita vertus, kaip Evangelijos palyginime, perkame sklypą atiduodami žemiškąjį vargą, kad gautume dangiškąjį lobį.
Kristus paliko Bažnyčią, Evangeliją ir sakramentus, kad galėtume siekti dangaus. Šv.Mišiose nuskamba tas ilgesingas ir tikrovę skelbiantis Tradicijos „Sursum corda habemus ad Dominum!“. Deja, dažniau girdime „sursum chorda“: tai šėlstančios laisvės apgaulingas svaigulys, sužlugdantis katalikiškos mistikos prielaidas.
Šiandien švenčiame Kristaus žengimą į Dangų, prisimindami, jog jis atvėrė mums duris į naują tikrovę, jog veda iš laikinojo gyvenimo ir nuodėmės suvaržymų į laisvę ir mūsų tikruosius Namus. Negalima prarasti dangaus perspektyvos, šiame pasaulyje rojaus nebus. Jei krikščionis nebesvajoja, nebesiekia dangaus, kurį paskelbė Kristus, jam nebesiruošia, tuomet netenka gyvenimo prasmės ir tikslo, nesuvokia pilnos tiesos ir ateities perspektyvos.
Parašykite komentarą