Sakyta 2011 m. sausio 16 d. (II eilinis sekmadienis, A metai)
Jonas Krikštytojas išpažįsta tikėjimą ir kitiems parodo, kad Jėzus Kristus yra Dievas. Kai tai išgirdo Jonas, Petras ir Andriejus, jie paliko Joną Krikštytoją ir nusekė paskui Jėzų. Vėliau Jėzus juos išrinko apaštalais.
Jono viešas išpažinimas parodė kelią link Dievo, link Kristaus.
Nemažai žmonių šiandien teigia, kad tikėjimas yra privatus reikalas, vyksta širdyje ir nebūtina apie tai kalbėti. Sako: aš esu tikintis, bet nepraktikuojantis. Akivaizdu, kad jiems trūksta tikėjimo.
Tikrai tikintis žmogus pajaučia širdyje troškimą pasidalinti tikėjimu su kitais. Tikro tikėjimo požymis – noras apaštalauti. Tikėjimo perteklius perpilamas į tikėjimo stoką.
Kai atsivertė, šv.Augustinui panašiai buvo atsitikę: pažinau viduje amžinąją šviesą, ir noriu pasidalinti ja su kitais. Tik mane kankina nesugebėjimas, kaip tą šviesą perduoti. Pats kažkada buvau kurčias lavonas, ir dabar nežinau, kaip susikalbėti su kitais kurčiais lavonais.
Paprasčiausias tikėjimo liudijimas yra sekmadienio šventimas ir dalyvavimas Mišiose. Mažoji piligrimystė. Būdami bažnyčioje liudijame tikėjimą ir tikintiesiems, kai meldžiamės, kai priimame Komuniją. Namuose prieš valgį persižegnoti.
Kristus sakė: jūs esate pasaulio šviesa. Tikėjimas yra šviesa, kuri apšviečia ir mano širdį, ir mano aplinką.
Parašykite komentarą