Sakyta 2023 m. balandžio 30 d., IV Velykų sekmadienis (A metai), Gerojo Ganytojo sekmadienis, 10 val. Mišios. Tekstas užrašytas iš garso įrašo.
[…] išgirsti tiesą. Jis kalba mums apie tai, kad prieš jį, šalia jo, yra ir vagių bei plėšikų, kurie nori vadintis ganytojais, bet iš tikrųjų nesirūpina tikrąja žmogaus gerove, o siekia žmogų išnaudoti, palenkti savo tikslams. Esama ne tik įvairių ganytojų, bet ir įvairių ganomųjų. Girdime Evangelijoje, kad Jėzus kalba ne tik apie avis, bet ir apie ožius, taip pat užsimena apie vilkus. Tai simbolinė kalba, bet savotiškai ji gali išreikšti ir mūsų, žmonių, laikyseną. Vieni iš tiesų esame kažkuo panašūs į avis. Kodėl Jėzus paima avių paveikslą? Nes avis neturi nei ilčių, nei nagų, nei kokių nors kovos priemonių: ji negali kovoti, nėra pavojinga, nepuola, nenaikina. Dėl tokio savo taikaus, švelnaus charakterio Jėzus pasirinko tą simbolį tam tikrai dvasinei žmogaus būsenai išreikšti. Bet yra ir ožių. Ar žinote, kad nelabai gerai laikyti ožius kartu su visais gardeliuose? Nes ožiai su savo ragais yra konfliktiški maištininkai, gali padaryti daug žalos, badyti kitus gyvūnus. Todėl Biblijoje yra tas avių atskyrimas nuo ožių. Ir mūsų tarpe esama žmonių, kurie turi ožio charakterį: jiems visą laiką konfliktas, visą laiką reikia su kažkuo kovoti, kažką badyti, pulti, jie neramūs. O dar Evangelijoje minimi vilkai: jie ateina pjauti, ateina naikinti, yra visiškai žiaurūs. Tai jau, sakykime, blogiausia žmogaus sielos būklė, kai jis savo širdimi tarsi vilkas: nieko nemoka kurti, statyti, nieko nemoka rūpintis, ateina plėšti, naikinti, ateina kovoti, ir jo gyvenimas palydėtas kraujo ir lavonų ženklais – ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme.
Taigi, kaip matome, ne tik ganytojai skirtingi, bet ir ganomieji skirtingi. Taip ir parapijoje galime susitikti su trejopo būdo žmonėmis. Vieni, kaip šiandien Kristus mums kalba Evangelijoje, atėjo daryti gera ir sugeba už tą gera ir pakentėti – tai toks yra nusiteikimas. Kiti yra kitokių pažiūrų.
Ganytojas. Mūsų sielų ganytojas yra ne tik Dievas, jeigu pasiduodame Dievo įtakai, ir ne tik kunigai: mūsų ganytojai yra ir tėvai, mokytojai, ir visi kiti, kurie turi auklėjimo pareigą, galią ir galimybę. O kokia yra mūsų, žmonių, ypač vaikų, prigimtis? Mes esame linkę kažkuo sekti. Štai dažnai mėgstame sakyti: visi taip daro, ir aš taip darau – seku. Bėda ta, kad mūsų ganytoja tapo televizija. Ypač mūsų jaunimo ganytojais nebėra nei mokykla, nei tėvai: matome, kad praradome pedagoginę įtaką. Įjungę internetą ir televiziją – štai kas juos gano, ką jie ten žiūri, ką mato. Iš tikrųjų išmintingi tėvai labai kontroliuoja televiziją ir labai kontroliuoja internetą. Blogiausias dalykas šeimoje, namuose – kad tavo vaiko kambaryje yra internetas ir televizorius. Tai turi būti viešoje namų vietoje, visų matoma: kas vyksta, ką žiūri, kur lankosi. Yra specialios programos interneto priežiūrai. Nes, kaip taisyklė, jeigu tik vaikas pradėjo lindėti internete, tu jau nebeturi vaiko: jis vaikšto nežinia kur, bendrauja nežinia su kuo, nežinia kokių pavyzdžių pasisėmė. Blogiausia, kas liečia pedagogiką, – palikti neribotą prieigą prie televizijos ir interneto. Štai kas tavo vaiko ganytojas, kur tavo vaikas eina.
Kaip sakoma, lapė vedasi lapiukus į medžioklę, kad išmokytų juos prisėlinti ir pagauti grobį. Panašiai, žinokite, nedidelis skirtumas ir su mumis, žmonėmis: kur vedamės vaikus, tokie jie ir bus. Jeigu vedamės vaikus vien į koncertus, turėsime koncertinius žmones. Jeigu vedamės vien į sporto salę, į varžybas, turėsime sportininkus. Kur vedamės vaikus, tokie mūsų vaikai ir bus – jie seka paskui mus. Todėl, be abejo, svarbu vaikus vestis visur, kur gerai: reikia šiek tiek ir sporto, ir koncerto, reikia visokių dalykų. Bet jeigu nesivedame vaikų į bažnyčią, negalvokime, kad turėsime dvasingus vaikus; tada nemanykime, kad mūsų vaikams Dievas turės įtakos. Jei nesivedame vaikų į maldą, į bažnyčią, vargu ar mūsų vaikai bus dvasingi, ar mūsų vaikus paveiks Dievo malonė ir jo žodis.
Teko girdėti tokį pasakojimą apie musę ir bitę, kurios pasakoja apie savo gyvenimą. Musė gyrėsi savo pasauliu […]: pripranta prie bjaurasčių, prie visokių negerų dalykų – prie alkoholizmo, asocialaus gyvenimo, keiksmų, barnių, apsileidimo, nešvaros, visokių bjaurių dalykų. „Štai mano gyvenimas – kaip musės. Aš čia gimiau, mano tėvai čia gimė, mano vaikai tokiose sąlygose gimė, ir mes visi džiaugiamės tokiu nuostabiu savo gyvenimu.“ Musės gyvenimu. O iš tikrųjų žmogui nedera gyventi kaip musei tarp nešvarumų, tarp puvėsių. Žmogus turėtų būti labiau panašus į bitę – gyventi tarp žiedų, grožyje. Todėl gerasis ganytojas, kuris yra tėvas ir mama, neleis, kad jo vaikas apsigyventų apsileidimo, nešvaros, netvarkos, amoralumo, alkoholizmo gyvenime: viską darys, kad šitas vaikas išliktų vertybėse.
Kas gi dar mūsų ganytojai? Ne tik mūsų jaunimui ir vaikams gresia, kad blogais ganytojais taps televizija ir internetas, blogi bendraamžiai, muzikos ar kitos žvaigždės, – pavojus yra ir vyresniam žmogui. Štai dabar įsteigta tokia „sidabrinė linija“, kur vadinamieji senjorai gali paskambinti, pasišnekėti. Nesakau – senatvėje tikrai daug kas yra vieniši, trūksta su kuo pabendrauti, ir nežinau, kokiems vienišiems reikia gyventi, kad nebūtų su kuo pabendrauti. Bet viena moteris man sako: o ką gi aš su jais kalbėsiu toje sidabrinėje linijoje, ką man ten aiškins, kaip ką daryti? Argi aš neturiu draugų, argi neturiu Viešpaties, negaliu pasimelsti, negaliu knygos paskaityti? Beje, dėl pavadinimo „senjorai“ – iš tikrųjų labai nevykęs pavadinimas. Italų kalboje signore reiškia „ponas“, signora – „ponia“, o lietuvių kalboje gal nuo žodžio „senas“: senjoras – senas ponas, senjora – sena ponia; mūsų kalboje tie „senjorai“ skamba labai nevykusiai. Turime gal kitų, geresnių lietuviškų žodžių. […] su svetimais guoskis, nežinia su kuo ten.
Taigi, kaip matote, mūsų tie ganytojai – turime nuolat įsiklausyti, iš kur ateina balsai, kas mus kur veda, kieno įtakai pasiduodame. Todėl šiandien, Gerojo Ganytojo sekmadienį, meldžiame, kad Jėzus pasiliktų mūsų širdžių ir sielų ganytojas, vestų mus savo takais Dievo garbei, kad iš tikrųjų jis būtų ir mūsų ganytojas, ir vartai, ir kelias, ir mūsų amžinybė. Amen.
Parašykite komentarą