Sakyta 2004 m. rugsėjo 8 d., Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė (Mt 1, 1–16. 18–23). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.
Ką tik perskaityta ištrauka iš Evangelijos pagal Matą prasidėjo Jėzaus kilmės pristatymu. Dalykas, gal ir nuobodus klausytis, tačiau neatsitiktinai evangelistas Matas patalpino šį kilmės sąrašą. Taip pasielgdamas, jis nori susieti Jėzų su Senojo Testamento asmenimis. Jėzuje Senojo Testamento istorija ir Įstatymas išsipildo ir pasiekia savo tikslą.
Atkreipkime dėmesį į tai, jog Matas kilmės sąrašą padalijo į tris grupes po keturiolika asmenų. Pirmoji grupė prasideda: „Abraomui gimė Izaokas“ ir taip toliau. Antroji grupė: „Dovydui gimė Saliamonas“ ir taip toliau. Trečioji grupė: „Jechonijui gimė Salatielis“ ir taip toliau. Dovydas čia yra viduryje. Hebrajų kalboje, norint kažką išskirti ir pabrėžti, pabrėžiamas dalykas įterpiamas tarp dviejų panašaus pobūdžio tekstų. Dovydas čia išskiriamas, kadangi yra viduryje. Neatsitiktinai Dovydas čia pabrėžiamas: jis siejamas su Jėzumi, Jėzus yra Dovydo palikuonis.
Kilmės aprašyme minimos penkios moterys. Viena iš jų – Marija, kitos gi yra Tamara, Rahaba, Rūta ir Ūrijo žmona Betsabė. Tų moterų santuokos buvo netradicinės, išskirtinės. Visos jos ėmėsi iniciatyvos ir suvaidino svarbų vaidmenį išganymo istorijoje, Dievo planuose. Žinant, jog evangelistas Matas nelabai palankus moterims, jų paminėjimas genealogijoje parodo, jog Marija ir jos Sūnus Jėzus įeina į šį Dievo planą, į šį netipišką, išskirtinį istorijos posūkį.
Matas naudoja rabinistinę skaičių techniką: keturiolika asmenų trijose grupėse. Hebrajų kalboje nėra tokių skaitmenų, kokius mes naudojame šiandien. Skaičius jie žymėjo raidėmis, priebalsėmis. Dovydo vardo priebalsės yra D, V, D. Hebrajų kalboje D – skaičius keturi, V – skaičius šeši. Imkime dabar ir sudėkime dvi D ir vieną V: dukart keturi plius šeši – keturiolika. Šis užrašas DVD, kuris reiškia Dovydą, taip pat reiškia keturiolika. Jėzaus ženklas – keturiolika.
Tiesa, atkreipkime dėmesį, jog paskutinėje asmenų grupėje yra ne keturiolika, bet trylika asmenų. Labai įdomus faktas. Linkstama manyti, jog tas keturioliktasis yra Kristus – visos išganymo istorijos, kuri vyko dalyvaujant minėtiems asmenims, išsipildymas. Jis yra tas paskutinis ir svarbiausias segmentas, surišantis į visumą ir duodantis prasmę bei pilnatvę visai išganymo istorijai.
Marija šioje išganymo istorijoje sužimba tarsi rytinė žvaigždė, kuri pasirodo prieš užtekant saulei. Ji praneša besiartinantį Atpirkėją, užtekančią Tiesos Saulę. Ši Saulė pasirodė žmonijos išganymo istorijoje. Marija, jos gimimas buvo ta išganymo aušra, liudijanti ateinančią šviesą. Su Marija prasidėjo kiekvieno mūsų išganymo genealogija. Iš Marijos gimė Jėzus. Jėzaus dėka, per krikštą ir tikėjimą, kiekvienas iš mūsų gimėme dangui.
Ši išganymo genealogija tęsiasi toliau – per kiekvieno iš mūsų šeimą, sutiktus žmones, Bažnyčią. Kiekvienas galėtume sustatyti šį savo tikėjimo ir išganymo istorijos medį. Prisiminkime: kas man perdavė tikėjimą? Tai, žinoma, tėvai. Kas mane pakrikštijo, koks kunigas? Kas buvo mano krikšto tėvai? Kas gyvenimo bėgyje padėjo man tikėjimą išsaugoti ir jį atgaivinti? Paskui prisiminkime, kam mes padėjome, kur mes prisidėjome, kad žmogus gimtų dangui, Dievui.
Marijos dėka ir mes galime priklausyti šventųjų genealogijai, Dievo vaikų giminei, Dievo vaikų šeimai. Tikėjimo ir nuteisinimo dėka, pildydami Dievo valią, pasak Kristaus, mes tampame jam broliai ir seserys.
Parašykite komentarą