Tikėjimas – tai ėjimas (Mišios už mirusiuosius)

Sakyta 2026 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienis), Mišios už mirusiuosius (Jn 6, 37–40: „Kas ateina pas mane, to neatstumsiu“; psalmė apie ištroškusią sielą). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.

Susirinkome prisiminti, pasimelsti ir pagerbti mirusiųjų artimųjų atminimą. Girdėjome Evangelijos žodį, kuriame Viešpats patikina, kad ateinančio pas jį jis neatstums, ir tame pačiame fragmente nuskamba žodžiai, kad kiekvienas, kas tiki, turės amžinąjį gyvenimą. Todėl klausiame: kaipgi vyksta tas mūsų ėjimas link Viešpaties? Jis prasidėjo per krikštą, be abejo, bet toliau tęsiasi mūsų gyvenimo kasdienybėje: tas ėjimas – tai nuolatinė malda, pastanga gyventi maldoje. Galima šiek tiek pritempti prasmes, žodžio skambesį: perskėlus žodį „tikėjimas“ pusiau, gaunasi „ėjimas“. Pirmasis tikėjimo darbas, kad ir kaip sakytume, yra malda: tikėjimas apsireiškia, tampa akivaizdus ir veiksmingas ten, kur yra malda. Taigi mūsų ėjimas prie Dievo labai didele dalimi priklauso nuo mūsų maldos gyvenimo.

Girdėjome psalmėje psalmininko išreikštą nuotaiką; šią psalmę skaitome gedulinėse Mišiose už mirusiuosius. Būtent tokia dabar yra skaistyklos sielų padėtis: jos turi įveikti ne fizinį, o dvasinį kelią – per maldą siekti Viešpaties, eiti link jo. Kaip žemiškame gyvenime, norėdami pasiekti tikslą, žiūrime į žemėlapį, matome kelią, turime priemonę ir siekiame, taip dvasiniame matmenyje, dvasiniame pasaulyje, kiekvieno mūsų kelionė išreiškiama būtent maldos būdu.

Jeigu pažvelgsime į maldą kitaip, daug ką paaiškina mūsų kasdienis bendravimas. Kaip pasireiškia, kaip įgyvendinama artimo meilė? Pirmiausia tuo, kad su artimu bendraujame, kad netylime – kad nėra taip, kaip juokais sakoma: „vaizdas yra, garso nėra“. Kad žmonės vieni kitiems atsiliepia, dalijasi, išreiškia savo mintis, lūkesčius, nuogąstavimus, savo džiaugsmą, gal ir liūdesį. Šiandien keliamas aliarmo signalas, kad šeimose nustojama bendrauti, kad tėvai mažai bendrauja su vaikais, kad vaikus auklėja televizija, internetas; neretai tėvų funkcija tampa tarsi viešbučio prižiūrėtojų – užtikrinti namų sąlygas, o vaikai ateina kaip į viešbutį pamiegoti, pavalgyti, rūbų pasikeisti, ir nebelieka bendravimo, atsiranda šaltis tarp žmonių. Matome, kad bendravimo stygius kenkia mūsų kasdieniam gyvenimui, mūsų šeimoms, draugystei puoselėti. Lygiai taip pat ir su Viešpačiu: jeigu nebesimeldžiame, nebendraujame su Viešpačiu nuoširdžioje maldoje, atsiranda dvasinis šaltis, ir mes tolstame nuo jo. O kiekvieno mūsų pareiga – eiti tikėjimo keliu, ir pas Viešpatį neiname niekaip kitaip, kaip tik maldos būdu. Ką galime padėti žmogui, kuris nebesimeldžia? Tai, kaip sakant, jau dalykas be išeities: jeigu nebesimeldžiame, ką begalime padėti tokiam žmogui – daugeliu prasmių?

Visas mūsų gyvenimas yra skirtas tam nuostabiam atradimui – pažinti, pamilti, priimti tą, kuris mus sutvėrė. Visi suprantame, kad ne mes sukūrėme pasaulį ir ne patys save sukūrėme. Ir reikia atrasti tą nuostabią tiesą: yra tas, kuris apie mane mąstė, mane pašaukė, sukūrė, mane palaiko, kuris yra pilnas gerumo ir meilės kiekvienam iš mūsų. Todėl pamažu reikia atsigręžti į jį veidu, o ne nugara.

Šiandien, prisimindami mirusiuosius, suprantame: jie yra toje maldos kelionėje, toje pastangoje – jie maldoje veržiasi į Dievą, o mes juos remiame savo malda, gerais darbais, aukodami savo ir šventųjų nuopelnus, atlaidus. Bet prisiminkime ir savo pačių gyvenimo kelią: ilgainiui turėsime atsakyti į klausimą, ar kuriu tą nuostabų, išganingą, į amžinąjį gyvenimą vedantį maldos ryšį su Viešpačiu. Kartais kunigams priekaištaujama: „Kalbėjo, kalbėjo, o kas iš to išplaukia, kas konkrečiai?“ Taigi štai dvasinio gyvenimo ABC, minimumas. Kasdienė malda, nors trumpa, bet nuoširdi. Penktadienio pasninkas – nors penktadienis dabar pagrindinė šašlykų diena, bet mūsų krikščioniškoje tradicijoje penktadienį pagerbiame mūsų Viešpaties kančios ir mirties dieną ir visus, kurie kenčia, ir patys prisimename, kad gyvenime turi būti ne vien linksmybės, bet ir kažkoks atgailos momentas. Todėl penktadienis yra pasninko diena. Sakoma, kad saulei nusileidus pasninkas baigiasi – o pas mus vasarą kada ta saulė leidžiasi, kada tuos šašlykus kepti? Na, čia juokais. Ir toliau – sekmadienio šventa diena, sekmadienio šventosios Mišios. Šie trys dalykėliai, sakytum, yra minimumas – tas mūsų tipenimas, ėjimas po milimetrą link Viešpaties, kad nors kažkiek turėtume gyvenime maldos patirties, kad ją praktikuotume, stengtumės kažkaip veržtis į maldą.

Aišku, malda nėra vien monologas, kai aš kažką kalbu, dažniausiai kažko prašau iš Dievo, Dievui diktuoju sąlygas. Tai taip pat susimąstymas Viešpaties akivaizdoje apie save, apie savo reikalus, savo gyvenimą, savo artimuosius, pasitarimas su Viešpačiu apie tai, kas vyksta, kas darosi, atsakymų, išminties ieškojimas. Malda neretai susijusi su tuo, kad žmogus sustoja, susimąsto. O kaip gyvenime reikia mokėti sustoti, susimąstyti, pagalvoti – ir ne tik per save perleisti gyvenimo reikalus, bet pristatyti juos Dievo akivaizdoje, pasvarstyti, atsiversti Šventąjį Raštą: kokį atsakymą Dievas man duotų? Paskaitykime ką nors iš Šventojo Rašto, ieškokime atsakymo Dievo žodyje. Kaip šiandien girdėjome, psalmininkas mums išreiškė skaistyklos sielos šauksmą, ilgesį: mano siela sukepusi kaip sudžiūvusi, bevandenė žemė – Viešpatie, ateik savo išmintimi, savo gerumu, savo malone, palaistyk mano sudžiūvusią, ištroškusią širdį. Malda būtent tai ir daro – ji yra kasdienis malonės šaltinėlis, kuris galėtų gaivinti kiekvieno mūsų širdį, atnešti išminties. Tai ir proga leisti Dievui dalyvauti mūsų reikaluose: štai viskas padaryta žmogiškai, o dabar įsileiskime – tegul Viešpats veikia, tegul viskas dar darosi ir dieviškai. Ir galų gale pamatysime kitokią gyvenimo viziją ir paskui kitokius rezultatus.

Todėl baigdamas noriu pakviesti, paraginti: neapleiskime maldos. Be maldos nėra maldoje atsinaujinančio žmogaus ir nėra visuomenės atsinaujinimo. Norime, kad visuomenėje būtų normalių žmonių – o iš kur jie ateina? Dažniausiai iš maldos: iš to, kad Viešpatyje jie atranda stiprybę, atsakymus ir pasisemia gyvenimo išminties. Amen.

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *