Sakyta 2004 m. rugsėjo 19 d., XXV eilinis sekmadienis (C metai; Am 8, 4–7; 1 Tim 2, 1–8; Lk 16, 1–13). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.
Pradedant griežtais pranašo Amoso žodžiais ir tvirtais šventojo apaštalo Pauliaus pasisakymais, Dievas Bažnyčiai kiekvienu laikmečiu pažadina sąžinę budinančius pranašus. Tas žodis skirtas ne vien tik turtingiesiems. Jau nuo seniausių laikų yra aišku, kad nei gražus įkalbinėjimas dalytis žemiškomis gėrybėmis, nei prievartinė revoliucija negali išspręsti kai kurių materialinių problemų. Vienintelis mums žinomas kelias yra žmogaus brandumas.
Be abejonės, prisirišti prie materialinių dalykų, juos kaupti yra vergystė. Turtai gali susiaurinti žmogaus horizontą tiek, kad jis nebesugeba daugiau nieko pasaulyje matyti. Tačiau turtas yra pavojus ne vien tik turtingiesiems. Išmintingi sielovadininkai siekia pagelbėti vargšams ne tik duodami ir skolindami, bet ir apsaugodami nuo žmogaus laisvei iškylančio pavojaus, kuris yra skola. Jei žmogus yra sveikas ir gali dirbti, tai, gerbdamas pats save, niekada be reikalo neims skolos ir neis prašyti išmaldos.
Per daug gerai žinomas paskolų mechanizmas: bankai ir turtuoliai nepraleis progos išpešti sau naudos. Skola kartais atrodo lengva išeitis iš susidariusios keblios padėties arba lengva galimybė šią akimirką džiaugsmingai išgyventi. Tačiau, žvelgiant į ateitį, ji primena besitvenkiantį audros debesį. Kartais tenka rinktis tarp skolos ir išsižadėjimų. Išmintis rinktųsi išsižadėjimą. Protingas žmogus visada apribos savo poreikius iki minimumo, kad tik išlaikytų laisvę. Krizinės situacijos praeina, darbas ir įtampa atneš vaisių. Tas, kas sugebėjo išgyventi sunkų laikotarpį ir išsaugoti savo garbę, iš tikrųjų tampa išbandytu ir vertingu mūsų visuomenės nariu.
Šiandien retai išgirsi apie skolose slypinčius pavojus – daugeliu požiūrių tai yra jautri tema. Nesugebėjimas pažvelgti į skolos sunkumus atsispindi ne vien tik atskiro žmogaus gyvenime, bet ir valstybės. Kai kurių krikščionių politikų pasisekimai kartais stebina. Šiandien matome, jog pasaulyje pavojingiausias tautų pavergimo būdas yra skola. Tai baisiau nei okupacija ar sukilimai. Štai taip neturtingieji yra pavergiami: žmogus tampa priverstas parduoti pats save.
Prieš du tūkstančius metų gyvenęs filosofas Ciceronas yra sakęs, jog žmogus labiausiai nekenčia to, kam yra skolingas. Nekenčia todėl, jog skoloje užkoduota prievarta. Neapykanta kyla iš to, jog žmogus jaučiasi nelaisvas, jaučia nuolatinį savo garbės ir orumo pažeidimo pavojų.
Todėl, pamokyti Šventojo Rašto ir kitų žmonių gyvenimo, lengvai nesusiviliokime paskolomis, neapsigaukime vien šios dienos džiaugsmu ir lengvais šiai dienai sprendimais, bet viską padarykime, kad laisvę ir garbę išsaugotume, net jei tam reikėtų ir atsižadėjimų.
Parašykite komentarą