Tai daryk ir suprasi (XXIII eilinės savaitės šeštadienis)

Sakyta 2004 m. rugsėjo 11 d., XXIII eilinės savaitės šeštadienis (Lk 6, 43–49). Tekstas užrašytas iš garso įrašo.

Tikėjimo malonė suteikia žmogui galimybę prieiti prie tikrovės pamatų, tai yra suprasti, kokiais principais ji remiasi. Jėzus atskleidžia šias tiesas. Jo žodžiai ir yra tie principai, kuriais remiasi Dievo sukurtasis pasaulis. Vadovautis Jėzaus žodžiais reiškia tvirtai stovėti Dievo tikrovėje.

Žmogaus siela yra jo raiškos šaltinis. Mintys, žodžiai, jausmai, elgesys kyla iš sielos ir parodo, kokia ji yra. Geras medis veda gerus vaisius. Gera siela pilna gerų minčių, gerų jausmų, gero elgesio. Dievo malonė gaivina žmogaus širdį ir ją keičia. Taip mąstome, jaučiame, elgiamės, kalbame, kokia yra siela. O ji gali būti įvairios būklės: be Dievo malonės – nuodėmės ir blogio sužeista, aptemusi, nebejautri gėriui ir tiesai, nemokanti mylėti; ir atvirkščiai – dangaus gaivinama, šviesi, kilni, tyra.

Tačiau yra ir kitas priežastingumas: siela pasidaro tokia, kaip elgiamės, ką kalbame, skaitome ir matome. Dažnai taip atsitinka, jog žmogus ima mąstyti taip, kaip gyvena. Ypač tam jautrūs yra vaikai ir jaunimas. Aplinka, verčianti elgtis vienaip ar kitaip, primeta vienokias ar kitokias idėjas, sąvokas ir požiūrius.

Vienas į krikščionybę atsivertęs žmogus šventajam Augustinui, gyvenusiam ketvirtajame amžiuje, pasiskundė, jog jam sunku ir jis negali suprasti krikščioniškų pareigų – maldos, atgailos ir kitų – prasmės. Šventasis jam atsakė: „Tai daryk ir suprasi.“ Kartais nėra kitos galimybės kai kurioms tiesoms suvokti, kol nepradedi atitinkamai elgtis. Kaip suprasi maldą, jei nesimeldi? Kaip suprasi atlaidumą, jei nenori atleisti? Beje, kai kuriuos dalykus gyvenime tenka daryti pilnai ar dalinai nesuprantant. Pradžioje nesuprantant, paskui jie, daromi, atskleidžia savo prasmę.

Kartais tėvai elgiasi neteisingai, samprotaudami: kai vaikas supras, tada taip ir elgsis. Vaikai nesupras niekada, jeigu vieno ar kito dalyko nepradės daryti. Todėl jei jis neina į bažnyčią, jei nenugali savęs, savo tingumo, apsileidimo, jei neišmoksta atsakingai elgtis, tai paskui, net ir suaugęs, jis šito nesugebės suprasti arba jam bus nepaprastai sunku.

Elgesys padeda išgyventi tikėjimą pilniau. Todėl nesibodėk per maldą atsiklaupti, nevenk pasninko, nulenk galvą praeidamas pro bažnyčią, pasišlakstyk švęstu vandeniu, nevenk pabučiuoti šventą daiktą, išsiruošk į piligriminę kelionę, sekmadienį ateik į Mišias ir taip toliau. Tikėjimą reikia išgyventi ir kūniškai, konkrečiose gyvenimo situacijose, nes tai veikia mūsų sielą. Be darbų tikėjimas yra miręs. Jėzus reikalauja gyvenimo ir tikėjimo vienybės. Kai ši vienybė yra, tada žmogus tikrai stovi ant tvirto pamato, ir gyvenimo negandos, aistros, nuomonės ir kitos jėgos jo neparklupdys.

VISI ŠIO SEKMADIENIO PAMOKSLAI

Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *