Sakyta 2012 m. lapkričio 2 d. (Vėlinės, B metai)
Galutinė tikrovė kurią mums praneša Šventasis Raštas. Manome, kad Dievo teismas dar bus. Bet jis jau vyksta. Graikiškai teismas yra krizis, krizė. Tai reiškia atskyrimą. Teismas nėra sprendimas bausti ar atlyginti. Tai gerų ir blogų atskyrimas. Tai vyksta kasdien. Žmogaus elgesys, jo širdis lemia, kur jis save pastato: su geraisiais, ar blogaisiais. Atskyrimas: atsiskiriu nuo Dievo, nuo Kristaus, jo prisikėlimo ir pergalės.
Viskas sumuojasi, dedasi, galutinai išsisprendžia. Po mirties pasirodo, kas atsitiko per visą gyvenimą: pergalė ar pralaimėjimas.
Kiekvieną dieną darome vieną arba kitą: atsiskiriame arba vienijamės.
Pabaiga bręsta tavo širdyje. Pabaigoje bus tai, kas yra tavo širdyje. Drebėkime dėl tos pabaigos, tegul ji mus sudrausmina dabar.
Susapnavo žmogus, kad pragare atsidūrė. Mato: daug namelių, dūmai iš kaminų rūksta. O štai vienas namelis be kamino. Nusistebėjo, susidomėjo. Ir štai išgirdo balsą, sakantį, kad tai yra jo namelis, kurį sunkiomis nuodėmėmis pasistatė. Dar kelios mirtinos nuodėmės ir kaminas atsiras, dar keli nusižengimai ir pečius ims liepsnoti, dar viena kita šlykštybė ir visas amžino pasmerkimo ir kančios buveinės „interjeras“ bus užbaigtas…
Sakramentai. Padeda keisti širdį ir keičia mūsų pabaigą. Kartais apsiprantame su jais, o kai kurie jų nebevertina, niekina, nepraktikuoja. Dar kiti galvoja, kad tai yra magija: kunigas padarė kažką ir viskas gerai, o man nereikia niekuo prisidėti, stengtis. Kristus sako, kad kas valgo mano Kūną, gyvens per amžius. Kaip priimame Komuniją, ar dar priimame, ar neapsipratome, ar dar yra tikėjimas ir pagarba.
Kristus kiekvieną dieną ateina pas mus įvairiais pavidalais. Ateis tiesiogiai.
Parašykite komentarą