Delfi.lt pasirodė straipsnis, viešam svarstymui pateikiantis dabartinės švietimo sistemos ir jaunosios kartos dvasinę, intelektualinę ir moralinę padėtį. Nešališki tyrimai atskleidžia LR valstybinės ideologijos ir švietimo koncepcijos fiasko.
Visi, kas susidūrė su kaimo mokyklomis, galėjo įsitikinti, kokia beviltiška čia yra padėtis. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje mokyklos, kurios yra pagrindinis valstybės būsimų piliečių ugdymo instrumentas, dirba ne šios šalies naudai.
D.Kuolio ministravimo laikais pradėta įgyvendinti liberalistinės mokyklos politika privedė prie švietimo išsigimimo. Pamokos daug kur vyksta karo sąlygomis. Vaikų teisių pabrėžimas surišo mokytojų rankas, jie tapo sistemos nuvertinti, mokytojo prestižas ir moralė yra kritę. Dar ne vienoje mokykloje vadovauja komunistine ideologija susitepę asmenys.
Sovietiniais laikais pagrindinį partijos ideologinį užsakymą vykdė būtent mokykla. Ji iš esmės daug kur liko tokia pati. Atsiprašyta žydų, atsiprašyta tremtinių, o kada mokykla atsiprašys tautos už bendradarbiavimą su nusikaltėlių ir okupantų sistema, daugelio vaikų sulaužytus likimus, persekiotus tikinčiuosius, komunizmo idėjų sugadintus žmones?
Šis juodas šleifas tęsiasi. Beprotybė gali pagimdyti tik kitą beprotybę. Švietimo strategai ir vadovai primena akluosius, kurie veda kitus aklus link skardžio.
Atskiro tyrimo reikalauja šių dienų vaiko psichologija, jo augimo sąlygos išformuotoje šeimos, vertybių, dvasingumo tikrovėje.