Žygių ir polėkio Eucharistija. Didysis Ketvirtadienis

Šv.Antanas Paduvietis rašė: “Ir nutuks skėriai (Koh 12, 5), t.y. Bažnyčia, Viešpaties Prisikėlimo žiedu maitindamasi. Saulės sušildyti skėriai šoka ir skrenda; panašiai Bažnyčia Sekminių dieną sušildyta Šventosios Dvasios karščio šoko skristi ir skelbti: per visą žemę eina jų balsas (Ps 18, 5), nes pamaitino juos Viešpats kviečių riebumu ir pasotino uolos medumi (Ps 80, 17), nes kviečiu ir uola yra Kristus, Dievas ir žmogus. Ir nutuks skėriai (Koh 12, 5), t.y. šventos sielos, kurios sugebės peržengti prigimtinio abejingumo suvaržymus, kai dėl džiaugsmo pertekliaus sugebės išeiti iš savo kiauto, pakibusios dangiškuose dalykuose, panyrusios angeliškuose regėjimuose”.

Kur tie krikščioniški skėriai nuskris ir ką paskelbs be šv.Eucharistijos, be Prisikėlimo žiedo?