Žalios šviesos laisvė. I Gavėnios sekmadienis.

Kaip į nelaisvę paimti ir įkalinti daugiatūkstantinį miestą, pvz. Vilnių? Vieną, kelis, kelias dešimtis žmonių yra įmanoma, bet pusę milijono? Ogi įjunkite ir palikite gatvėse tik žalią šviesoforą!

Akivaizdu, kad gatvėse, sankryžose kiltų sumaištis, žmonės įstrigtų spūstyse. Žinant akiplėšišką vairuojančio lietuvio charakterį, gautume tikrą chaosą, kuris įkalintų gyventojus, paralyžiuotų ne tik eismą, bet ir visą miesto gyvenimą.

Gyvename žalių šviesoforų laikais, kai ir kitose gyvenimo srityse norime panaikinti raudonos (stok, negalima) ir geltonos (palauk, neskubėk, stabdyk) simbolių nešamą prasmę. Apsilankius dažnoje mokykloje ar šeimoje pasijunti kaip nereguliuojamoje sankryžoje, kur sustok ir palauk savokų nėra. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys labiau už rusų okupaciją ėmė bijoti Švedijos jaunuolių, išugdytų pagal žalios šviesos pedagogiką. Nuo jų mažai atsilieka ir Lietuva.

I Gavėnios sekmadienio šv.Rašto skaitiniai byloja apie neribojamos, neprotingos laisvės padarinius. Gyvendamas Rojuje žmogus buvo tobulas ir laisvas, tačiau žinojo savo laisvės ribas: prie gėrio ir blogio pažinimo medžio degė raudonas šviesoforas. Deja, pirmieji žmonės raudoną palaikė žalia, todėl jų ir jų palikuonių gyvenimas tapo katastrofa.

Šėtonas nuo pat pradžių įvaldė žalios šviesos ideologiją. Tau viskas galima, esi laisvas, elkis kaip nori, aš tau viską leidžiu, tik Dievas tau draudžia – nuolat girdime šio gundymo aidą. Pamaži tokia laisvė atima iš žmogaus sveiką protą, dvasinę sveikatą ir padaro įgeidžių vergu, įkalina įvairiose priklausomybėse.

Laisvė turi ribas, prasmę ir tikslus, todėl čia reikia mokėti ir palaukti, ir sustoti, ir laiku pajudėti. To mus moko Dievo įsakymai, Gavėnios rimtis ir susivaldymas. Neatsitiktinai šiandien skaitome evangelijos ištrauką apie Kristaus gyndymą dykumoje, jo pavyzdį, kai jis atmetė šėtoniškos, neprotingos, bedieviškos, amoralios ir patogios laisvės pasiūlymus.

Antrokėlis Jonukas pasakoja: “mano tėtis turi priklausomybę alui, beveik kas vakarą grįžta girtas. Bet ir aš nesu geresnis, nes turi priklausomybę saldainiams, negaliu vakare užmigti, kelių nesuvalgęs. Noriu ir pabandysiu nusigalėti, kad turėčiau stiprią valią atsispirti nenaudingoms pagundoms”. Tai girdėdamas tikiu, kad šis berniukas suprato blogos laisvės žalą ir jos išvengs.