XVI eilinis sekmadienis. Kviečiai ir raugės

Mes gyvename keistame pasaulyje, nes mūsų gyvenimas yra gėrio ir blogio mišrainė. Esame netobuli žmonės, gyvenantys netobuloje visuomenėje. Mūsų šauta, šalis, ir net Bažnyčia yra tuoj pačiu ir geri, ir blogi.

Šio sekmadienio evangelijos skaitinyje girdime Jėzaus sakoma palyginimą apie šalia vienas kito augančius kviečius ir rauges. Raugė yra kvazdikinių šeimai priklausanti javų piktžolė, brandinanti nuodingas sėklas, kurios netinka maistui.

Pradžioje yra sunku suprasti, kas yra kas, nes raugės želmuo atrodo kaip kviečio. Pražysta gražiu violetiniu žiedu. Sakytum, nieko blogo nežada. Panašiai blogis dažnai atrodo kaip gėris, o gėris – kaip blogis. Tik vėliau vaisiai išduoda, kas yra kas, todėl pjūties metu naudingas grūdas yra atskiriamas nuo nuodingo.

Raugių ir kviečių palyginimu Jėzus atskleidė ne tik puolusio pasaulio tikrovę, tačiau ir Dievo laikyseną, kuri yra apagrįsta kantrumu ir neskubėjimu, leidžiant pasirodyti vaisiams. Žinoma, šis būdas reiškia, jog dažniausiai nėra greito ir radikalaus būdo pašalinti blogį.

Kad galėtume būti kantrūs ir nesikarščiuoti, privalome turėti tikėjimą mylinčio Dievo planu. Savo gyvenimo, kančios ir prisikėlimo pavyzdžiu Jėzus pakvietė ir mus turėti jo požiūrį, palikti Dievui atskirti gėrį ir blogį.

Nors mūsų pasaulis ir gyvenimas yra labai keisti, visgi čia yra ir daug gėrio, daug nuostabių žmonių, kurie mums liudija, jog gėrio stebuklas vyksta, jog meilė yra nenugalima, sugeba pernešti blogio puolimus, jog ilgainiui kiekvienas subrandina savo vaisius, kurie jį maitina arba nuodija, neša gyvybę arba nusviedžia į neužgesinamą ugnį. Juk kiekvienas nusipelno tokių vaisių, kokius puoselėjo. Gėris jau savaime yra ir atlygis. Blogis, nuodėmė savaime neša bausmę ir kančią.

rauge

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.