Šv.Juozapas teisusis

Kovo 19-ąją Bažnyčia pagerbia šv.Juozapą, M.Marijos sužadėtinį, šv.šeimos, vaikelio Jėzaus globėją. Kadangi šv.šeima yra tobulas Bažnyčios provaizdis, šv.Juozapas yra laikomas Dievo vaikų šeimos – Bažnyčios globėju. Šia dieną maldoje prisimename visas pagal Dievo valią sukurtas šeimas ir visą visuotinę Bažnyčią, kad jo užtarimu visada būtų vienybėje su įsikūnijusiu Dievo Sūnumi.

Kad suprastume Juozapo pašaukimą, dera pažvelgti į judėjų tikėjimo postulatus, kurie nurodo, jog pirmosios pagrindinės vyro izraelito pareigos yra išsaugoti tikėjimą ir jo nesutepti, vesti moterį ir susilaukti bent dviejų vaikų – berniuko ir mergaitės. Taigi, galima sakyti, jog tikėjimo išsaugojimas, šeimos sukūrimas ir vaikų gimdymas yra ne tik asmeninio, tačiau ir visuomeninio gyvenimo pagrindas, kuris lemia ne tik žemiškąją gerovę, tačiau ir išganymą.

Juozapas ir Marija nebuvo pilnai vyras ir žmona, visą gyvenimą išliko tarsi sužadėtinai. Jis nesusilaukė savo paties vaikų, tačiau jam teko dalia tapti Jėzaus įtėviu. Įsūnydamas Jėzų Kristų jis paskelbė ir jo misiją: padaryti žmones Dangiškojo Tėvo įsūniais.

Šv.Juozapo asmenyje ir misijoje mes matome kiekvieno tikinčio vyro paveikslą ir pavyzdį: šeimoje saugoti ir perduoti tikėjimą, paruošti savo vaikus jų gyvenimo užduočiai pagal Dievo valią, kuri nuves juos į išganymą.

Šiam šventajam priskiriamas ir kitas titulas – teisusis. Luko evangelijoje pasakojama, jog supratęs sužadėtinę Mariją esant nėščią, pasiryžo tylomis ją atleisti, išsiskirti, kadangi nebuvo to nėštumo priežastimi ir nenorėjo likti tame, iš pirmo žvilgsnio, amoralioje padėtyje, turėti reikalų su menkų moralinių standartų moterimi . Evangelistas pastebi, jog jiedu buvo tik susižadėję ir negyveno kaip vyras ir žmona. Juozapas buvo skaistus ir to paties tikėjosi iš Marijos. Galima suprasti jo nusivylimą ir skausmą, kai pamatė sužadėtinę nėščią.

Panašiai Marija turėjo išgyventi nemažą įtampą, nes nežinojo, kaip visa tai paaiškinti, vargu ar Juozapas būtų patikėjęs jos nėštumo priežastimi. Tik dėka antgamtinio Dievo įsiterpimo ir paaiškinančio sapno, viskas nesibaigė tragiškai: Marija anksčiau ar vėliau būtų išaiškinta kaip svetimautoja ir būtų pasmerkta visam gyvenimui.

Juozapo asmenyje mes pagerbiame visus patėvius, įtėvius, kurie pamilo moterį su vaiku dėl Dievo, suprasdami savo misiją kurti šeimą su tais, kuriems jos gyvybiškai reikia. Juozapas kartu su Jėzumi tapo šeimos, žmogaus ir žmogiškumo gelbėtoju, todėl šv.Teresė Avilietė vadino Juozapą nuostabiu Dievo išganymo bendradarbiu.