Šv.Apaštalai Petras ir Paulius

Kam šovė mintis į galvą kartu minėti šiuos du apaštalus? Jie tokie skirtingi! Tarsi būtų švenčiama vandens ir ugnies šventė, juokaujant, šv.uošvienės ir šv.žento iškilmė. Paulius pas Petrą buvo tik penkiolika dienų ir spėjo su juo susipykti, jį sukritikuoti. Juos vienijo tik Jėzus Kristus, evangelijos skelbimas, kankinystė ir dabar – Dangaus laimė. Asmeniškai žemiškame gyvenime jiedu nebuvo labai artimi, todėl jų vaizdavimas kai kuriuose paveiksluose susiglaudusių veidais  nelabai atitinka tikrovę.

Kita vertus, Paulių vadiname apaštalu, nors jo nėra tarp dvylikos, jis net neišrinktas kaip Barnabas vietoj Judo. Jis yra vadinamas apaštalu, pagerbiant jo pašaukimą ir neįkainojamą indėlį. Petras buvo tiesioginis Jėzaus liudytojas, jo paties pasirinktas, o Paulius pažino tą patį Jėzų mistiniu būdų, vidiniu išgyvenimu.

Taigi, Petras labiau išreiškia ir atstovauja Bažnyčią saviesiems, tradiciją, institucinę Bažnyčią tarsi namuose, o Paulius – charizmatinę Bažnyčią, kitiems, kelyje, ne namuose, apaštalaujančią. Tai tarsi dvi Bažnyčios kryptys: išlikti savimi ir eiti į pasaulį. Tai ir du Dievo veikimo, pašaukimo būdai Bažnyčioje: biurokratinis ir charizminis. Bažnyčioje nuolat kyla nepasitenkinimas, jog nominacijos vyksta per pažintis, asmeniškumus ir interesus, o ne atsižvelgiant į charizmą ir nuopelnus.

Šia prasme galima išskirti tris Bažnyčios veiklos sritis: tikinčiųjų palaikymas, atšalusiųjų reevangelizacija ir netikinčiųjų bei kitatikių evangelizacija. Visgi labiausiai paplitęs yra Petro stilius – saviesiems. Savųjų liko ne tiek ir daug. Pusė tikinčiųjų yra nominalūs, ne iš šaknų, bet tik lapais.

Verta atkreipti dėmesį į biblinius tikėjimo pavyzdžius, kurie padaro, jog mūsų tikėjimas tampa uola išganymui, šventėjimui ir civilizaciniams pasiekimams, ant kurios stovi Bažnyčia. Tai Abraomo tikėjimas Dievu neturint vilties, Marijos tikėjimas Dievo galybe, o ne žmonių išmintimi, Petro išpažinimas, jog Jėzus yra lauktasis Mesijas ir gyvojo Dievo Sūnus, ir Pauliaus vidinis, mistinis, veržlusis tikėjimas. Jėzus išskiria Petrą ir padaro regima Bažnyčios uola to tikėjimo, kurį pranašavo prieš jį buvę ir skelbė po jo atėję.

saint-peter-and-saint-paul