Pelenų diena prasideda Gavėnia

Pilna bažnytėlė daugiausia jaunų žmonių. Prisiartina ir su kūdikiais ant rankų, taip pat paaugliai ir jaunimas priimti atgailos ženklo – pelenų žiupsnelio ant savo jaunų galvų. Netinka tie pelenai prie jų jaunystės. Net ir tai pražilusiai linksmuolei Danutei. Nesuderinamas su gyvybe ir asmens grožiu dalykas.

Gavėnią pradedame pelenais todėl, kad atsiklaupti, nulenkti galvą, muštis į krūtinę dar nėra visiško nusižeminimo ženklas, kurį žino Biblija. Klauptis į pelenus ir jais pasibarstyti – štai koks pilnas nuolankumo prieš Dievą ženklas, kai žmogus išpažįsta savo kūrėjui, jog yra paimtas iš žemės dulkių, tačiau iš Jo yra gavęs gyvybės dvasią. Pasak psalmės, atėmus tą dvasią, jis vėl dulkėmis virsta. Nusižeminti prieš Dievą reiškia pripažinti, kad jo akivaizdoje esame labai menki, vien pažvelgus į visatos aprėptį.

Pelenų dieną aukštiname gyvybės Davėją ir gyvybės stebuklą, kai iš pelenų saujos sukuriama neįtikėtino tobulumo ir grožio būtybė, todėl Gavėnios atgailos prasmė ir tikslas bus ne pelenai, bet dvasinės ir kūniškos gyvybės atnaujinimas ir puoselėjimas per atgailą, pasninką ir gerus darbus, vengiant viso to, kas į pelenus veda. Velykomis švęsime prisikėlimo iš pelenų šventę, kai Dievo dvasia atkuria visa tai, kas nuodėmės buvo sunaikinta.