Tegul Kristus užgimsta tavo širdyje. Šv.Kalėdos

Mieli broliai ir seserys, šiandien dalyvaujame metiniame Kristaus Gimimo, Kalėdų, palaiminime, kuris suteikiamas tiems, kurių širdyse Kristus gimsta. Nes jei Kristus gimtų tūkstančius kartų, ir negimtų tavo širdyje nors kartą, nieko tai nereikštų. Jis atėjo į žemę tik tam, kad galėtų ir tavo širdyje apsigyventi.

Kalėdų evangelijos pasakojimas pristato ne tik įvykius ir aplinkybes, bet yra ir tikėjimo bei gyvenimo simboliai, nurodantys gilesnę tikrovę. Buvo ne tik tvartelis oloje, kur gimė Išganytojas. Tvartelis gali reikšti ir tavo širdį: siaurą, tamsią, purviną ir dvokiančią, kur sunku atrasti kažką vertingo, kur nėra vietos Dievui, net jei jis yra Kūdikis.

Šiandien visi skubame iš pasaulio, iš gatvių į šventoves, tarsi šv.Šeima iš Galilėjos, iš praeinančio pasaulio, į Judėją, į tikrojo tikėjimo šalį. Skubame į bažnyčias prie Betliejaus, kurio pavadinimas reiškia duonos namus, ir į kurį nužengė gyvoji duona iš Dangaus. Mūsų bažnyčios išlieka amžinu Betliejumi, nes jose pasilieka Eucharistijos duona, nuolatinis Jėzaus būvimas su mumis. Ir mūsų širdys tampa duonos namais, kai priimame šv.Komuniją.

Dievo Sūnus, taikos kunigaikštis, gimsta Augusto gerovės ir taikos metu, kad visiems jį sekantiems parodytų taikos ir meilės kelius. Ir angelų gausybė tą naktį skelbė garbę Dievui ir taiką geros valios žmonėms, nes tik tokie yra verti taikos, ją gali pasiekti šiame konfliktų ir karų varginamame pasaulyje.

Imperatoriaus Augusto įsakymu privalėjo būti surašyti visi imperijos gyventojai, todėl Juozapas ir Marija skubėjo iš Galilėjos į Judėją, į Dovydo genties ir savo kilmės miestą Betliejų, deklaruoti savo priklausymo giminei bei  susimokėti mokesčius. Panašiai ir mes šiandien skubame į bažnyčias deklaruoti savo priklausymo išrinktajai Dievo tautai, kurią subūrė Dovydo palikuonis.

Imperatorius Augustas siuntė savo pavaldinį Ciriną surinkti mokesčius. Panašiai tikrasis Visatos imperatorius ir valdovas Kristus siunčia savo apaštalus rinkti tikėjimo ir gerų darbų mokesčio, kad nei vienas neliktų skolingas Dievui to, kas žmogui jo atžvilgiu priklauso.

Šią šventę būtų neteisinga, jei neatneštume Dievui aukos. Kai priimame svečius, karalius ar prezidentus, kažką duodame dovanų. Dangaus Dovana – Jėzus Kristus – moko mus, kad ir mes išsižadėtume egoizmo ir save duotume kaip dovaną Dievui, artimui ir Bažnyčiai, atnašaudami savo laiko, maldos, kūrybingumo, darbo ir kančios, kūrinijos atnašas. Imkime pavyzdį iš Rytų Išminčių, kurie sveikino užgimusį Karalių savo dovanomis. Ir mes prie Betliejaus prakartėlės ateikime kaip rytų karaliai ir išminčiai, turėdami jų pagarbą, dėkingumą ir dosnumą.

Kristus gimsta kelyje, kad ir mums parodytų kelią į tiesą, į Dangų. Gimsta menkose ėdžiose, nuogas ir bejėgis, suvystytas palaikiais vystyklais, kad atvertų mums savo Karalystės horizont, kad suteiktų malonės ir išganymo rūbą, Dievo vaikų galią daryti gerus darbus.

Užgimimo šventėje pažvelkime į savo tvartelių tikrovę ir išmeskime iš ten tai, kas Dievui nepatinka: netyrumą, šykštumą, vagystes, apgaules, šmeižtą ir apkalbas, smurtą ir neteisybes. Dievo Sūnus priėmė mūsų kūną, laikyseną ir papročius, kad ir mes priimtume Dievo laikyseną ir papročius.

Kai neberūstausi ir nebepavydėsi nei savo draugui, nei priešui, tuomet džiūgauki, nes Kristaus gimimas tavo širdyje arti. Kai nebedžiugins žinia apie kito žmogaus nesėkmes ir nelaimes, netrukus gėris tavo širdyje pasirodys. Kai imsi nešti džiaugsmą ir paguodą nuliūdusiems ir kenčiantiems, tuomet triumfuoki, nes Dievo atėjimas yra netoli. Jei praradęs jėgas, sveikatą, draugus ir artimuosius neimsi piktžodžiauti, bet ramia širdimi priimsi gyvenimo iššūkius, tuomet įvyks Išganytojo gimimo stebuklas tavo širdyje.

Psalmininkas susižavėjęs klausė „Kuo Viešpačiui atsimokėsiu už viską, ką jis man gera padarė?” (115), ir tuomet rado dėkojimo taurę, kurią kėlė Viešpačiui pagarbinti. Taip ir mes, susižavėję Dievo atėjimu ir dosnumu,  duodame išmaldą, maldas, atgailos ašaras ir taikingumą, atleidžiam kaltiesiems. Ir tuomet nebebūsime vieniši, ir  žmogiškoji naktis susitiks su dieviška šviesa, širdis nebebus gyvulių ir nešvarumų tvartelis, nes joje apsigyvens Dievas, ir naktis nušvis tarsi tūkstančio žvaigždžių nušviesta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *