Kardinolas Ravasi yra garsus biblistas ir dabar vadovauja Popiežiškajai Kultūros Tarybai. Jau ne vieną kartą yra kalbėjęs, jog vis dažniau naujos bažnyčios projektuojamos ne Dievo garbei ir liturgijai atlikti, tačiau siekiant apdovanojimų už originialią architektūrą. Vatikanas vis labiau reiškia nepasitenkinimą dėl ultramoderniškų bažnyčių, kurias projektuoja pasaulietiniai architektai, daugėjimo Italijoje ir pasaulyje.

Kard.Ravasi sakęs, jog architektai yra atiktrūkę nuo tikinčiųjų bendruomenės, nuo tikėjimo bei teologijos dvasios ir prasmių, todėl kuria objektus, kurie visiškai nesiderina su Dievo garbinimo tikslais. Kai kada architektai tiek nesiorientuoja sakralinės architektūros srityje, jog net nenumato vietos šventųjų paveikslams. Jie padirbina monolitinius angarus, kurie labiau tinka malunsparnių remontui, o ne maldai. Vienoje bažnyčioje kunigas pats atnešė M.Marijos paveikslą, baigus statybos darbus, nes architektas nebuvo to numatęs.

Žinoma, tai klausimas apie užsakovus, kuriais yra vyskupijos ir parapijos, apie atsakingų asmenų išsilavinimą ir tikėjimo pojūtį, jei leidžia statyti ir paskui sumoka krūvą pinigų bažnyčių parodijoms padaryti.

Kardinolas sakęs, jog katalikybėje altorius, tabernakulis, paveikslai ir kiti liturginiai, sakraliniai dalykai yra būtini. Tačiau bažnyčių projektai  labiau atitinka protestantizmo lūkesčius bei atsipindi architektų idėjas, kaip apvaldyti garsą, šviesą, linojas ir erdvę. Laikai, kuomet architektai bendradarbiavo su bažnyčia, senai praėjo. Tai buvo baroko laikotarpiu…

Vatikano muziejų vadovas Antonio Paolucci Romos priemiesčių bažnyčias, pastatytas po 1990 metų apibūdino kaip mažai bendro turinčias su malda, nes labiau primena muziejus, nėra tinkami maldai ir mąstymui.