Komentarų dar nėra

2008-06-29 19:01

Popiežius Benediktas XVI: Brangūs broliai ir seserys, kaip pra­džioje, taip ir šiandien Kristui reikia apaštalų, pasiruošusių aukoti save pačius. Reikia tokių liudytoju ir kanki­nių kaip šv. Paulius: anksčiau buvęs aršus krikščionių persekiotojas, po to, kai kelyje j Damaską krito ant žemes, apakintas dieviškos šviesos, nesvyruodamas perėjo į Nukryžiuotojo pusę ir ne­dvejodamas sekė Jį. Gyveno ir dirbo dėl Kristaus, dėl Jo kentėjo ir mirė. Koks aktualus šiandien yra jo pavyzdys! Būtent todėl su džiaugsmu oficialiai skelbiu, kad apaš­talui Pauliui skirsime specialius jubiliejinius metus nuo 2008 metų birželio 28-osios iki 2009 metų birželio 29-osios. mi­nėdami 2000 metų nuo jo gimimo, kuri istorikai mano buvus tarp 7-tų ir 10-ių metų po Kristaus. Šie Pauliaus metai bus ypatingai švenčiami Romoje, kur po popie­žiškuoju šv. Pauliaus Bazilikos altoriumi jau dvidešimt amžių sau­gomas sarkofagas, kuriame, vieninga ekspertų nuomone ir neginčijamu tradicijos liudijimu, yra apaštalo Pauliaus palaikai. Be to, spe­cialus dėmesys galės būti skirtas pilig­rimams, kurie iš įvairių kraštų panorės atgailos intencija atvykti prie Apaštalo kapo, kad patirtų dvasinę naudą. Taip pat bus suorganizuoti moksliniai susi­rinkimai, specialios publikacijos apie Pauliaus raštus, kad būtų vis geriau pažįstamas juose stypintis neišsemiamas mokymo lobis, tikras Kristaus atpirk­tos žmonijos turtas. Ir visuose pasau­lio kraštuose Vyskupijose, Šventovėse, kulto vietose pana­šias iniciatyvas galės organizuoti vienuolinės, mokslinės ar paramos institucijos, kurios vadinasi šv. Pauliaus vardu ar­ba semiasi įkvėpimo iš jo asmens ir jo mokymo. Pagaliau, yra vienas ypatingas aspektas, kuriuo su ypatingu dėmesiu reikės rūpintis, Švenčiant įvairius šv. Pauliaus antrojo tūks­tantmečio momentus: turiu mintyje ekumenine dimensi­ją. Tautų apaštalas, ypatingai įsipareigojęs nešti Gerąja Nau­jieną visoms tautoms, visiškai negailėjo savęs, siekdamas visų krikščionių vienybės ir santarvės. Tegul jis mus lydi ir saugo šiame dviejų tūkstančių metų jubiliejaus šventime, padėdamas žengti pirmyn, nuolankiai ir nuoširdžiai ieš­kant visų mistinio Kristaus Kūno narių vienybės. Amen!

JUBILIEJINIAI PAULIAUS METŲ ATLAIDAI

2008 m. Sekminių išvakarėse po­piežius Benediktas XVI paskelbė apie atlaidus, kuriuos tikintieji gali pelny­ti 2000 metų nuo šv. apaštalo Pau­liaus gimimo sukakties proga.

Visuotiniai atlaidai suteikiami piligrimams, kurie jubiliejiniais metais aplankys Tautų apaštalo relikvijas sau­gančia šventovę — šv. Pauliaus bazili­ką už Romos miesto sienų. Juos gali­ma pelnyti sau arba mirusiems kartą dienoje kiekvieną Pauliaus metų dieną - tai yra, nuo šių metų birželio 28 vakaro iki ateinančių metų bir­želio 29. Greta įprastinių visuotinių atlaidų sąlygų - Susitaikinimo sakramentu nuskaistinta sąžine būti malonės būsenoje, priimti Komuniją ir melstis popiežiaus intencijomis —šia ypatinga Šv. Pauliaus bazilikos lanky­mo proga reikalaujama taip pat prie konfesijos altoriaus, kuriame saugo­mos apaštalo relikvijos, sukalbėti Tėve mūsų maldą ir Tikėjimo išpažinimą bei melsti apaštalo iv. Pauliaus ir Švč. Mergelės Marijos užtarimo.

Tikintieji visuotinius atlaidus galės pelnyti ir kiekvienoje bažnyčioje, da­lyvaudami pamaldose Pauliaus metų atidarymo ir uždarymo proga. Visuotiniams atlaidams pelnyti ir šiuo atve­ju keliamos įprastines sąlygos - atlikus išpažintį, priimti Komuniją, melstis popiežiaus intencijomis, atsiriboti nuo bet kokio prisirišimo prie nuodėmės. Ligoniai ar kiti žmonės, dėl rimtų priežasčių negalintys dalyvauti šv. Pau­liaus jubiliejinių metų pamaldose, sie­la atsiriboję nuo bet kokios nuodėmės ir pasiryžę, kai tik bus įmanoma, išpil­dyti įprastas sąlygas, taip pat galės gauti visuotinius atlaidus, dvasiškai vienyda­miesi su Šių pamaldų dalyviais, savo maldas ir skausmus aukodami Dievui už krikščionių vienybę.

Apaštalo Paulius gimė judėjų šeimoje Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Miesto istorija skaičiuojama jau daugiau nei keturis tūkstančius metų. Jame šeimininkavo hetitai, persai, makedoniečiai, valdė Seleukai, romėnai. Aleksandras Didysis 333 m. pr. Kr., atvykęs į Tarsą, išsimaudė šaltame per jį tekančios upės vandenyje ir tik uolus gydytojas Pilypas išgelbėjo didįjį pasaulio nukariautoją.

Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas – Saulius. Jis augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės įstatymo. Išsimokslinimą gavo Jeruzalėje pas garsų rašto žinovą Gamalielį. ir priklausė fariziejų blokui. Todėl iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis. Jam dalyvaujant buvo užmėtytas akmenimis kankinys Steponas.

Į katalikų tikėjimą atsivertė, kelionės į Damaską metu išvydęs apreiškimą. Pasivadino Pauliumi (lot. k. paulus – „mažas“ – šį vardą jis prisiėmė iš nusižeminimo).

Parašė 14 laiškų.

Apaštalas Paulius tapo garsiu Evangelijos skelbėju Palestinoje, Graikijoje, Mažojoje Azijoje, Italijoje ir kituose antikinio pasaulio regionuose. Po trečiosios misijų kelionės buvo areštuotas Judėjos valdytojo Antonijaus Felikso ir kalinamas Jeruzalėje, vėliau Cezarėjoje. Bylą perėmus naujajam valdytojui Porcijui Festui Paulius pasinaudojo Romos piliečio teise stoti prieš imperatoriaus teismą ir buvo išsiųstas į Romą. Apaštalų darbų pasakojimas apie Paulių baigiasi žodžiais, kad Paulius dvejus metus gyvenęs Romoje laukdamas teismo.  Paulius tikriausiai buvo paleistas liudytojams neatvykus.

Nerono persekiojimų laikais jo Romoje nebuvo, bet vėliau romėnai jį vėl suėmė ir atgabeno į Romą, tik šįsyk kalinimas buvo nepalyginti griežtesnis. Ištikimi draugai buvo toli, lankė jį tik Lukas (2 Laiškas Timotiejui 4, 11).

Tradicija palaiko Tertuliano ir Euzebijaus versiją, pagal kurią 64 m. (arba 67 m. – 68 m.) Pauliui buvo nukirsta galva, nes civis romanus - Romos pilietis - galėjo mirti tik tokia mirtimi.

Pasak legendos, kareiviai išvedė Paulių ant ešafoto su pirmais saulės spinduliais. Budelis stovėjo pasiruošęs su kirviu. Paulių nurengė iki pusės, parklupdė ir jo galvą padėjo ant ešafoto... prieš mirtį jis spėjo pasakyti: “Galvoju, kad dabartiniais laikais kančios nieko nereiškia palyginus su ta garbe, kuri atsivers pas mus”. Legenda teigia, kad nukirsta jo galva tris kartus atšoko nuo žemės, ir toje vietoje ištryško trys šaltiniai, davę jai Trijų Šaltinių vardą.

Ant Pauliaus kapo buvo pastatytas ir nuolatos krikščionių piligrimų lankomas nedidelis paminklas. Praėjus nemažam laiko tarpui ir krikščionybei įgijus kulto laisvę, imperatoriaus Konstantino valia ant apaštalo Pauliaus kapo buvo pastatyta jam skirta bazilika, kurią 324 metais pašventino popiežius Silvestras. To paties IV amžiaus pabaigoje ji buvo iš pagrindų perstatyta ir išplėsta, o vėliau ne kartą restauruota ir padailinta, tačiau taip pat, karų metu, apiplėšta ir apgriauta. Dėl to, kad bazilika iškilo gerokai už III amžiaus antroje pusėje pastatytų gynybinių Romos miesto sienų, vadinamųjų Aurelijaus mūrų, jai ir prigijo „ šv. Pauliaus už Mūrų“ bazilikos pavadinimas.

1823 metais baziliką nuniokojo baisus ir beveik visiškai ją sugriovęs gaisras. Popiežius Leonas XII pradėjo atstatymo darbus, nors greičiau tai reikėtų vadinti ne atstatymu ar restauravimu, tačiau visai naujos bazilikos pastatymu. 1840 metais buvo pašventintas pagrindinis altorius, o visa bazilika – 1860 metais. Tokia ji mums žinoma ir šiandien.

Literatūrinė ir archeologinė tradicija visada tvirtino (dabar tai patvirtina ir mokslas), kad šv. Pauliaus už Mūrų bazilika stovi apaštalo Pauliaus kapo vietoje, o bazilikos pagrindinis altorius buvo pastatytas virš numanomos palaidojimo vietos. Tačiau buvo nesutariama dėl tikslios Pauliaus palaikų ir kapo vietos.

2002 metais prasidėję ir 2007 metų rugsėjo mėnesį pasibaigę archeologiniai kasinėjimai tą tradiciją patvirtino. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkastos Konstantino laikų ir IV amžiaus pabaigos bazilikos sienų liekanos, o po centriniu „popiežiškuoju“ altoriumi ir po senoviniu užrašu „Pauliui, apaštalui kankiniui“ aptiktas didelis IV amžiaus sarkofagas, kuriame, kaip manoma ir yra apaštalo Pauliaus palaikai.

Kol kas sarkofagą galima matyti tik pro nedidelę mūre atvertą nišą. Nustatyta, kad jis yra 2 metrų 55 cm ilgio, 1 metro 25 cm pločio ir 97 cm aukščio. Sarkofago dangtis yra 30 cm aukščio ir 12 cm storio. Jo dangtyje yra užlipinta maždaug 10 cm skylė, pro kurią, kaip manoma, prie apaštalo Pauliaus palaikų būdavo priliečiami drobės atraižos, šitaip tapdamos relikvijomis.

Šv. Pauliaus reikšmė krikščionybės istorijoje

Šv. Paulius yra Graikijos ir Maltos globėjas; Graikijos globėju Paulių 1914 m. liepos 16 d. paskelbė Pijus X. Prieš pat atsivertimą jis nukrito nuo žirgo, todėl tapo raitelių globėju; jis yra paskirtas teologų globėju, nes yra sistemiškai išdėstęs krikščioniškąją doktriną. Be to, Paulius globoja virvininkus, galbūt todėl, kad palapinėms austi naudojo virveles, susuktas iš Kilikijos ožkų odos, arba todėl, kad virves reikėjo sukti (lot. convertere - „atsisukti" - reiškia ir „atsiversti"). Beje, virvėmis jis buvo pintinėje nuleistas nuo Damasko sienų, todėl yra pintinių pynėjų globėjas; kadangi jam galvą nukirto blizgančiu kalaviju, jis tapo poliruotojų ir kardų gamintojų globėju.

Paulius saugo nuo audrų, nes išsigelbėjo audrai užklupus laivą, ir nuo gyvačių įgėlimo bei nuodų, nes Maltoje liko gyvas įkirtus gyvatei; jo prašoma padėti nuo apakimo, nes pats buvo išgydytas, kai apako prie Damasko vartų.

Pasinaudodamas interneto resursais parengė kun. Robertas Skrinskas