Komentarų dar nėra

2010-02-15 02:57

Kartą keliaujant oro uoste susipažinau su moterimi, su kuria, turint laiko, teko pasikalbėti keliomis temomis. Ji netikėtai padarė išvadą ir apibendrinimą: „Svarbu, kad jūsų karma būtų sureguliuota...". Likau nustebintas tokios loginės atomazgos, akimirką nežinojau, ką atsakyti. Be abejonės, esu susipažinęs su kai kuriomis kitų religijų ir dvasingumų idėjomis. Tai iš Rytų religijų ateinantis mokymas apie reinkarnaciją, jog iš praeito gyvenimo dabartyje lydi kažkokia informacija, įtakojanti dalykų eigą į gerą arba į blogą.
Prisiminiau prieš kelis metus skaitęs jau mirusios rašytojos Jurgos Ivanauskaitės įspūdžius iš Rytų šalių. Ji pasakojo apie vieną kelionę, kuomet nuo kalnų siauro kelio į tarpeklį nukrito prieš juos važiavęs pilnas keleivių autobusas. Eismas nesustojo, niekas neparodė susijaudinimo, išskyrus tiesos tolimuosiuose kraštuose ieškojusią lietuvaitę. Ivanauskaitės bendrakeleiviai nelaimėlių dalią apibūdino paprastai: „Jų karma buvo bloga...".
Papasakojau šią istoriją minėtai moteriai ir klausiu: „Jei dabar eidama slidžiomis grindimis pargriūtumėte ir susilaužytumėte koją, ką man daryti: ar jums padėti, ar praeiti pro šalį tariant: „jūsų karma bloga"?". Kadangi esame krikščionys, gyvename krikščioniškos kultūros paradigmoje, todėl tiek aš, tiek kiti pultume gelbėti. Jei autobusas kur nors nuvažiuotų nuo šlaito, bematant prisistatytų policija, greitoji pagalba. Žiniasklaida visais kanalais tiesiogiai transliuotų įvykį, būtų atidaryta pagalbos nukentėjusiems sąskaita ir pan.
Karmos ideologijoje labiausiai vakarietį žmogų turėtų šokiruoti abejingumo jausmas. Daug žmonių pasaulyje kenčia, dažniausiai mažai arba nieko negalime padėti, todėl pagoniškoje perspektyvoje lengviausia būtų numoti ranka ir tarti: „Jų karma yra bloga: ką praeitame gyvenime užsidirbo, tą ir turi...". Giliai širdyje suvokiame, kad tokiu samprotavimu norima išvengti teisingo atsakymo į kančios klausimą.
Šiandien girdėjome Jėzaus žodžius, bylojančius priešingą dalyką. Jėzus juk nesakė: „Palaiminti turintys gerą karmą ir prakeikti turintys blogą!". Bendrai tariant jis teigė: „palaiminti neabejingi!". Perfrazuojant būtų galima pasakyti: palaiminti neabejingi Dievui, žmogui, tiesai, gėriui ir t.t. Ir atvirkščiai: prakeikti abejingieji!..
Po Šv.Mišių vyks gailestingumo darbus vykdančios moterų organizacijos „Lietuvos dukros" susirinkimas. Galima tarti: „Palaimintos jūs, gailestingosios ir užjaučiančios: jūsų yra Dangaus Karalystė!".
Ir kitais požiūriais galima interpretuoti Kristaus palaiminimus. Trokštančiųjų teisybės gretose regiu tiesos ieškančius mokslininkus, teologus ir filosofus, gyvenimo prasmę ir pašaukimą bandančius suprasti jaunuolius, socialinį teisingumą įgyvendinančius darbdavius ir darbuotojus, turtinguosius ir neturtinguosius, pavienius žmones ir visuomenes, ir t.t. Liūdinčiųjų gretose regiu medikus, socialinius darbuotojus, savanorius. Kitu požiūriu žvelgiant, jų gretose yra menininkai, subtiliai jaučiantys būties sužeistą grožį - kūrybos tikrovėje ir liūdinčius, ir guodžiančius. Palaimintųjų tyraširdžių gretose regiu visus aukštą savigarbą ir orumą išlaikančius, patriotus, idealistus, moralę ir atsakomybę turinčiuosius ir pan. Palaimintųjų taikdarių tarpe matau ne tik tarptautinių organizacijų darbuotojus, bandančius sutaikyti besikivirčijančias valstybes, tačiau ir taktiškus, išmintingus sutuoktinius, draugus, bendradarbius, vadovus, galų gale visus linksmos dūšios žmones, kurių gera nuotaika naikina sunkų bendravimą, įtarumą ir nesvetingumą.

Kartą viena motina klausė patarimo dėl paauglio sūnaus, kuris ištisai sėdi prie kompiuterio ir niekuo daugiau nebesidomi. Jeigu tėvai jo nepavarytų, prie kompiuterio turbūt ir sukirmytų. Ką tai reiškia? Ogi tas jaunas žmogus tapo abejingas daugybei gerų dalykų ir apribojo save vienui vieninteliu, ir tuo netikru. Jis svaiginasi virtualiu pasauliu, gyvena netikrame, techninėmis priemonėmis išreikštame žmogaus fantazijų ūke, kitaip sakant jis apleidžia tikrovę ir susitelkia vien ties iliuzijomis.
Bet ačiū Dievui, kad žmogus nori valgyti. Gal ir nelabai patiktų pvz. tam jaunuoliui atsiplėšti nuo iliuzijų dėžės, tačiau norėdamas valgyti jis bus priverstas eiti užsidirbti, domėtis pasauliu, socialine tikrove.
Tuo norėjau pasakyti, kad žmogus privalo atvirauti ir bendrauti su aplinka daugeliu būdų, kitaip sakant jausti jį, būti jautriu, reaguoti, dalyvauti ir įtakoti. Poreikiais, interesais ir pomėgiais susisaistome su išore, su kitais. Prigimtiniai poreikiai neleidžia užsisklęsti savyje, interesai ir pomėgiai skatina užmegzti ir puoselėti įvairius ir turtingus ryšius.
Kalno pamokymuose netiesiogiai išreikštas ir tam tikras poreikių hierarchijos ir tvarkos reikalavimas. Juk Kristus nurodė, kas yra palaiminta, o kas prakeikta, kas vertinga, o kas ne. Prisiminiau tūlo Maslow poreikių piramidę. Nėra blogai nei valgis, nei miegas, nei pinigai, nei pramogos. Blogai tada, kai žmogus save apriboja, susiaurina savo egzistenciją. Dažniausiai įstringa kūniškame lygmenyje ir apleidžia aukštuosius, dvasinius, kitaip sakant transcendentinius, kultūrinius, bendravimo poreikius.

Atrodytų, kad Kalno pamokymais Jėzus gina žmogaus gyvenimo normalumą, atvirumą, tikrumą, jo plotį, gylį ir aukštį. Tad vargas ir pragaras yra ten, kur yra liguistas uždarumas savyje, kur stoka turiningų ir gerų ryšių su Dievu, artimu ir pasauliu, kur įsivyrauja abejingumas, netvarkingumas ir aukštųjų, transcendentinių poreikių atmetimas. Deja, mūsų kultūros ir nemažos dalies visuomenės diagnozė yra tokia: abejingumas, poreikių netvarkingumas ir aukštųjų idealų, dvasingumo stoka.

Visą savaitę darbavomės, užsiėmėme įvairiausiais praktiniais dalykais, rūpinomės kūnišku pragyvenimu. Ką gi mes šiandien čia susirinkę darome? Atėję į Dievo akivaizdą išgyvename, tiesiog įgyvendiname savo sielos ir gyvenimo atvirumą jo meilei, malonei ir begalinumui. Patiriame, kad esame ne tiek protingi gyvūnai, kiek dvasiniai kūriniai, Dievo vaikai. Tik taip galime išsaugoti žmogaus gyvenimo tiesą ir tvarką.
Esame Šv.Mišiose, kurios sudabartina Jėzaus kančią, meilę ir auką už mus. Jis buvo ir lieka mums neabejingas, neatsiribojo nuo mūsų, priėmė mus visokius, jautė mūsų gyvenimą, dalijosi su mumis iki neįmanomybės - iki kryžiaus mirties!
Baigiant norisi pasakyti: palaiminti visi, kurie jaučia Dievo Dvasią, jo sukurtąją tikrovę, sąžinę, šį laikmetį, pasaulio padėtį, kitus žmones. Maža to: palaiminti visapusiški ir kūrybingi žmonės!

Kun. O.P.Volskis
2010.02.14

 

Klausimai ir komentarai el.paštu:o.p.volskis@kunigas.lt