Komentarų dar nėra

2010-04-18 08:03

Trečiąjį Velykų sekmadienį skaitome Evangelijos pasakojimą, kaip prisikėlęs Jėzus liepė apaštalams išmesti į ežerą tinklą.

Biblijoje jūra ar ežeras yra chaoso ir blogio simbolis. Kas tame ežere plauko? Ogi tie, kurie dar nėra Jėzaus pagauti - žūstančiųjų sielos. Tai ta pati jūra, iš kurios, pagal Apokalipsės knygą, išnyra šėtoniškas žvėris.
Virš nuodėmės jūros plaukia Bažnyčios valtis, kuri turi daug panašumų į Nojaus arką. Kartais pasaulio audros ją labai stipriai blaško, netenka integralumo, atsiranda skylių, persisunkia pasaulio blogybėmis ir atrodo gali nugarmėti, bet tai yra Viešpaties valtis, kuri neskęsta. Vienaip ar kitaip, iš valties išmestas tinklas, braukiamas per visokius dugnus, dumblus, tamsias versmes ir sroves.

Ar esame kada susimąstę apie Jėzaus ir Petro tinklo slėpinį? Mano galva būtent apie jį šiandien pasakojama.
Pasaulyje yra daug ir visokių tinklų, kuriems priklausome savo noru, kitiems savaime, dar į kitus priverčia jungtis aplinkybės. Bažnyčia taip pat yra tinklas socialine prasme, tačiau dar daugiau: Bažnyčia yra Jėzaus mistinis tinklas.

Pirmasis ir esminis Bažnyčios požymis - vienybė su istoriniu, kūnišku ir drauge dangišku, prisikėlusiu Jėzumi. Bažnyčia seka savo įsteigėju ir modeliu, joje atsispindi jo savybės: ji taip pat yra istorinė ir kūniška, tačiau drauge dangiška ir prisikėlusi. Šis nuostabus Jėzaus tinklas „užmetamas" iš Dangaus į šį pasaulį ir tampa jo išganymo sakramentu.

Vienintelis tikrasis dangiškas žvejys yra Jėzus, ir būtent jis pats pasidirbino savo tinklą. Valtyje sėdi tie, kuriuos Jėzus ištraukė iš nuodėmės ir blogio ežero. Kiekvienas pagal savo pašaukimą dalyvauja tinklo vienybėje ir užduotyje.

Tas mistinis tinklas, dar scholastų pavadintas communicatio sanctorum in sanctis, jungia mus su Jėzumi, su išganytaisiais danguje, su kenčiančiais skaitykloje ir su kovojančiais žemėje ne tik dvasine, malonės, nuopelnų, tačiau ir materialia, istorine prasme. Matome aiškų nuoseklumą nuo Jėzaus ir apaštalų, per visus amžius iki dabar, ir iki išsipildymo.

Jėzus patikėjo savo tinklą Petrui, kurio įpėdinis yra popiežius, ir kuris yra vyriausias matomas Jėzaus Tinklo tvarkytojas, regima ir užtikrinta jungtis su Jėzumi ir jo Bažnyčia, besiskleidžianti per kitus hierarchinės kunigystės laipsnius.

Krikščionių pašaukimas yra būti Jėzaus tinklu: gyventi vienybėje su Jėzumi, su Petru ir tarpusavyje malonės, tikėjimo, tiesos ir meilės ryšiais. Jėzus meta tinklą, t.y. siunčia į pasaulį savo mokinius būti naujais kūriniais jame, gyventi atnaujintą gyvenimą, skelbti ir liudyti Evangeliją.
Svarbu suprasti, kad vienintelis, kuris sugeba „pagauti", yra Jėzus, nes nei vienas žmogus negali kitam žmogui duoti tikėjimo malonės ir jį esminiai išgelbėti, tik Dievas.

Kaip sakyta, svarbiausia Bažnyčios tinklo savybė ir išganingos sėkmės šaltinis yra vienybė su Jėzumi. Tinklo paskirtis ir užduotis - kad už jo būtų galima „užkliūti". Tai reiškia, kad susidurdami su krikščionimis netikintieji girdi jų žodžius, mato ir patiria darbus, sąveikauja su jų kuriamomis kultūrinėmis ir socialinėmis apraiškomis, kurios subrandina į transcendentinį atvirumą vedančius susimąstymus, klausimus, tačiau tik Dievas nuveikia darbus, kurie turi išganingus dvasinius padarinius.

Reikia būtinai pakalbėti apie kiaurus, iškarpytus tinklus, draizgenas, kurie gąsdina, kurie neužgriebia arba kuriuose galima pavojingai įsipainioti. Taip atsitinka tuomet, kai nutraukiamos esminės jungtys su transcendentiniu, istoriniu, kūnišku Jėzumi, su jo Bažnyčia, kai nelieka tradicinio nuoseklumo ir maldingumo. Jėzaus Tinklas kaip visuma išlieka, tačiau kai atskiras krikščionis liaujasi praktikuoti maldos ir sakramentinį gyvenimą, kai susvyruoja arba nutrūksta jo vienybė su popiežiumi, kai nebelieka tarpusavio meilės ir ima reikštis ydos, tuomet nusilpsta arba net dingsta gyvybiniai ryšiai su Jėzumi, toje vietoje žioji „skylė".

Pasitaiko liūdnų atvejų, kad šalia Jėzaus tinklo, jo priedangoje yra kuriami visokie interesų tinkleliai, kurie tarsi turi krikščionišką pavidalą, tačiau yra vien žmonių priemonė reikalams tvarkyti. Jie užsiima apgailėtina veidmainyste, indoktrinavimu ir ideologizavimu, tačiau nebeįgyvendina vienybės su Jėzumi ir Petru. Akys krypsta į šių dienų apaštalus, kurie yra pašaukti būti Jėzaus tinklo tarnais ir kurie iš esmės gali lemti to Tinklo skyles.

Pradėjęs Petro tarnystę popiežius Benediktas iš karto atkreipė dėmesį į taip vadinamą trūkio hermeneutiką, kurią jau keturis dešimtmečius taip pašėlusiai įgyvendino melagingieji Vatikano II Susirinkimo aiškintojai. Parafrazuojant popiežių galima būtų pasakyti, kad Bažnyčios tinklas tapo gerokai sukarpytas, skylėtas ir suveltas savavališkai bandant pakeisti tradicinę jo struktūrą, „faktūrą" ir savybes. Jau greit bus treji metai, kai buvome pakviesti jungtis į Tinklo Tvarkytojo paskelbtą talką, kad būtų atstatytos istorinės Tinklo „jungtys", ypač liturginės tradicijos nuoseklumas, nes ta tradicija yra vienybės su Jėzumi ir jo Bažnyčia laidas ir sandas.

Atminkime taip pat Jono Pauliaus II žodžius, kad egzistuoja blogio ir nuodėmės struktūros. Ne tik pasaulio tinklai, tačiau ir šėtono tinklai prievarta ir apgaule gaudo pasimetusias sielas. Vargas krikščioniui, jei pragaro gelmės jį „išžvejoja" iš Jėzaus valties atgalios, kai padaro blogio tinklo dalimi.

Jėzus tris kartus klausė Petro: „Ar myli mane?". Ačiū Dievui, Petras atsakė mylįs Viešpatį. Tai yra svarbiausia Jėzaus tinklo taisyklė, todėl Bažnyčia yra išlaisvintų žmonių sąjunga, tinklas, kurį vienija malonės, tikėjimo, tiesos ir meilės ryšiai.

Noriu pasveikinti jus, kad esate Jėzaus Tinkle, kuris kyla į dangų ir kelia visus jame esančius. Kai bus užgriebta tikinčiųjų pilnatvė, visi Dievo vaikai bus paimti į Dangų su siela ir kūnu kaip Švč.M.Marija. O dabartinio laikinojo gyvenimo užduotis - sąmoningai įsijungti ir išlikti Jėzaus Tinkle, kuriuo šiandien rūpinasi Šventasis Tėvas Benediktas!