Komentarų dar nėra
2010-03-03 22:45
Katalikų Bažnyčios Kanonų kodeksas perima žmogiškojo veiksmo sampratą ir įsako jo esminį būtinumą, kad teisiniai aktai būtų galiojantys. Juridiniams aktams būtina laisvo ir sąmoningo apsisprendimo kvalifikacija, kurį įtakoti ar visiškai sutrukdyti gali baimė.
Apie baimės įtaką žmogiškajam veiksmui ir teisiniams padariniams kalba 125 ir 1103 kanonai. 125 kanono 1 paragrafas nustato, kad aktas, atliktas asmens, paveikto išorine prievarta, kuriai jis jokiu būdu negalėjo atsispirti, yra laikomas neatliktu. Šio kanono 2 paragrafas nustato, kad aktas, atliktas iš didelės baimės, tačiau nuosekliai, yra galiojantis, nebent teisė kitaip numatytų.
1103 kanonas svarsto apie santuokinį sutikimą ir nurodo, kad negalioja santuoka, kuri sudaryta prievarta arba esant didelei išorinei baimei, net jei ji (baimė) sukelta nesąmoningai, nuo kurios siekiant išsivaduoti, asmuo yra priverstas pasirinkti santuoką. Kanonų teisės kodeksas prievartos veiksnius ir baimę traktuoja panašiai.
Praktikoje retai kada susiduriama su radikalios prievartos formomis santuokinėje srityje ir bažnytinių autoritetų veikloje. Tokių atvejų daugiau pasitaiko kasdieniame įvairialypiame žmonių gyvenime.
Baimė čia traktuojama kaip tam tikra moralinė prievarta, kuriai esant, baimės subjekto laisvė yra apribojama. Moralinė prievarta gali pasireikšti išoriškai ir vidiniai, daryti įtaką subjekto protui ir valiai. Tai poveikis žmogaus psichikai, daromas psichologiniais arba fiziniais būdais. Moralinė prievarta gali pasireikšti įkyriu reikalavimu, grasinimais, patyčiomis, žeminimu, įstūmimu į beviltišką padėtį, bendrai sakant - sukeliant nesaugumo, grėsmės jausmą dėl fizinio, socialinio, psichinio, kultūrinio, dvasinio integralumo ir t.t. Minėtų faktorių rezultatas gali būti iššaukta baimės būsena.
Baimė, kaip sakyta, kyla dėl betarpiškai tą momentą arba ateityje gręsiančio pavojaus ar kito blogio. Esminiai baimės elementai yra: gręsiantis blogis ir pergyvenimas, t.y. proto sukrėtimas ir iš to kylanti valios determinacija . Baimė gali būti sunki ir lengva. Tai priklauso nuo minėtos dvasinės įtampos. 1103 kan. nusako, kad baimė gali būti objektyviai arba subjektyviai sunki. Sunki baimė kyla tuomet, kai gresia objektyviai didelis blogis, kuris gali sukrėsti kiekvieną žmogų. Tai gali būti mirtis, sunkus kūno sužalojimas, gero vardo, turto netekimas, artimųjų netektis ir pan.
Sąlyginai arba subjektyviai sunki baimė yra subjektyvus reiškinys, kuomet subjektas pervertina tariamus ar tikrus pavojus, tačiau objektyviai žiūrint jie nėra dideli ir grėsmingi. Tai priklauso nuo asmens jautrumo, kultūrinių ir kitų individualių aplinkybių.
Kaip buvo sakyta, baimė gali būti vidinė ir išorinė. Žinoma, bet kuri baimė galiausiai yra vidinė. Vidinė baimė atsiranda pačiam subjektui svarstant ir darant išvadas. Tai gali būti sąžinės priekaištai, troškimas išsaugoti gerą reputaciją, tai gali būti ir pašlijusios psichikos padariniai arba subjektyvios išorinio pasaulio interpretacijos ir pan. Išorinė baimė, kitaip sakant baimės išorinės priežastys, dažniausiai kyla iš kito asmens, fizinio, socialinio, kultūrinio pasaulio ir pan.
Be įprastinės baimės, konstatuojama ir taip vadinamos pagarbiosios baimės fenomenas, kuomet žmogaus laisvę apriboja pagarba, pvz. nenorėdamas sukelti nemalonumų, įžeisti tėvus, kitus artimuosius, draugus ir pan. Tokiu atveju sunku rasti objektyvią tiesą, kadangi pagarbioji baimė yra autentiškas reiškinys žmonių santykiuose. Tėvai turi teisę įtakoti savo vaikų apsisprendimą, kai mato jų nebrandų pasirinkimą, tačiau išlieka pavojus pažeisti savo vaikų autentišką laisvę, kuri neturėtų būti suvaržoma. Teisminėje praktikoje paskelbiant santuoką negaliojančia dėl metus reverentialis elgiamasi kaip ir kitais baimės atvejais, atsižvelgiant į objektyvius ir subjektyvius aspektus. Žinoma, būtina išsiaiškinti šeimos gyvenimo aplinkybes, auklėjimą, tradicijas, amžių (jauno amžiaus individas turi daugiau tokios baimės) ir pan.
125 kanono, 1 paragrafe sakoma, kad fizinė prievarta, kuriai neįmanoma pasipriešinti, sąlygoja visų įvykdytų teisinių aktų negaliojimą. Panašiai kalbama apie santuokos sudarymą (1103 kan.). Prievartos įtakoje atliktas valios aktas prigimtinio įstatymo požiūriu nėra žmogiškas aktas, todėl neturi moralinės ir teisinės vertės.
Pagal 125 § 2 ir 1103 kanonus baimė daro santuoką negaliojančią šiais atvejais:
- Kai yra sunki bent sąlyginai (subjektyviai);
- Kai yra išorinė veikiant kitam asmeniui, ir nebūtinai tiesiogiai, užtenka kad kelia realų pavojų;
- Tikslas yra nebūtinai santuokos sudarymas, tačiau santuoka turi būti norima ne kaip tokia, bet kaip priemonė išvengti blogio. Atsiradusi baimė ir išreikštas santuokinis sutikimas privalo turėti tarpusavio priežastingumo ryšį.
- Sudarantis santuoką asmuo nemato kitos išeities.
Kaip minėta, fizinė prievarta daro santuoką negaliojančią natūralios teisės pagrindu. Moralinė prievarta daro santuoką negaliojančią bažnytinės teisės pagrindu. Pastaruoju atveju tai būtina įrodyti.
Pagal 125 § 2 formuluotę, baimė gali būti ne tik sunki, tačiau ir neteisinga. Iš to išplaukia, kad baimė gali būti teisinga, ir kad jos poveikyje atlikti juridiniai aktai yra galiojantys. Tai atvejai, kuomet iškyla atsakomybė už blogai atliekamas pareigas. Tarkime baimė, kad bus paviešintas netinkamas pareigų atlikimas, gresiant nuobaudoms arba nešlovei, ir tai paskatina likviduoti trūkumus.
Žinomas principas, kad coacta voluntas, est semper voluntas, todėl atskirais atvejais turi būti įsitikinta, ar prieš atliekant veiksmą nepasikeitė subjekto būsena ir kitos aplinkybės, ir ar nebuvo išreikšta laisva valia.
Teisinė atsakomybė remiasi žmogiškojo veiksmo mokymu, samprata kaip konstitucionuojamu teisės elementu. Skirtingai nei moralės srityje, teisės srityje baimės panaikintas arba susilpnintas žmogiškasis veiksmas ir iš jo kylančių padarinių įvertinimas turi remtis įrodymais, todėl esminį vaidmenį čia vaidina baimės požymių pasireiškimas išorėje ir išoriniai nepritarimo ženklai, kuriuos galėtų pastebėti ir juos paliudyti kiti žmonės, liudininkai, arba kitais būdais išsiaiškinti kvalifikuoti tyrėjai.
kun.O.P.Volskis
