Komentarų dar nėra
2010-03-03 22:02
Ekstremali baimės būsena gali sukelti įvairius sutrikimus: paniką, fobiją, kompulsyvinę - obsesinę būseną bei sunkius išgyvenimus lydintį stresą. Šių būsenų konstatavimas yra svarbus, norint įvardinti baimės sunkumo laipsnį bei įtakos pobūdį žmogaus veiksmams, todėl privaloma juos imti domėn, darant moralinius ir teisinius vertinimus.
Manoma, kad nuo panikos priepuolių kenčia apie 3% pasaulio gyventojų, tačiau šis skaičius įvairiose šalyse ir įvairiais tarpsniais gali svyruoti ir viršyti 10% ribą. Panikos reiškinį galima nagrinėti kaip paniką sudarančius elementus ir kaip priepuolį. Tai stipri baimė, kurią lydi baimės požymiai: širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimai, prakaitavimas, alpulys, dezorientacija, nesivaldymas, furija ir t.t. Pasireiškia kaip depresinė nuotaika, nesivaldymas, impulsyvumas ir keistas elgesys. Priepuolis dažniausiai prasideda savaime, nesant tiesioginei ir intensyviai baimės priežasčiai. Savo apogėjų pasiekia kelių minučių bėgyje ir gali tęstis nuo kelių minčių iki kelių valandų.
Pastebėta, kad panikos priepuoliai dažniausiai ištinka iš prigimties jautrios nervų sistemos žmones, nes jie yra linkę lengvai pasiduoti baimei. Dažniausiai ši savybė yra paveldima. Autonominis smegenų funkcionavimas įtakoja reiškinius, kurių asmenys negali kontroliuoti, ir kurių jie nepageidauja, bijo ir patiria papildomą stresą. Prasidėjus širdies palpitacijai arba tankiam kvėpavimui, jie išsigąsta, kad širdis gali sustoti arba gali uždusti, todėl žymiai pablogina esamą padėtį.
Didžioji paniką išgyvenusių žmonių dalis anksčiau yra patyrę kokį nors sunkų išgyvenimą, stresą. Kita vertus, paniką gali įtakoti ir kultūriniai reiškiniai, susiję su persekiojimais, visuomenės atmetimu, nesaugumu ir pan.
Fobijų atveju baimė pasireiškia kaip ekstremali emocija, siekiant išvengti kokio nors daikto, daiktų grupės, situacijos. Šis noras išvengti baimės objekto yra toks didelis, jog sutrikdo žmogaus kasdienį gyvenimą. Išskiriamos kelios fobijų grupės:
- socialinės fobijos - tai baimė būti viešai išjuoktam, pažemintam, sukritikuotam. Toks žmogus liguistai vengia bet kokios situacijos, kur susirenka daugiau žmonių, ir kur iškyla tikras ar tariamas pavojus, jog bus aptariami arba vertinami asmenys. Jie vengia viešai kalbėti, veikti, dalyvauti komandiniame darbe ar žaidime, nevaikšto į bendrus pliažus, nesinaudoja bendromis persirengimo patalpomis ir t.t. Nepavykus išvengti tokių situacijų, juos gali ištikti panikos priepuolis;
- daiktų fobijos - tai įvairių gyvų ir negyvų objektų baimė. Baiminamasi gyvačių, varlių, pelių, vorų, kraujo ir pan.;
- situacijų fobijos pasireiškia patalpų, aukščio, skrydžio, užskleistų užuolaidų, audros, perkūnijos, tunelių, tiltų, ligoninės, viešojo transporto, minios ir t.t.
- tiek daiktų, tiek situacijų, tiek kitokias fobijas galima būtų apibrėžti specifinių fobijų sąvoka. Galima išskirti eilė kitų specifinių fobijų, kurių priežastys sukelia žmogui baimę, o jei nepavyksta išvengti - panikos priepuolį. Pvz. bakterijų, ligų, dulkių ir kt. fobijos.
Polinkis į fobijas turi natūralią prigimtinę priežastį žmogaus genuose panašiai kaip ir baimės atveju. Jautri nervų sistema arba tam tikri smegenų veiklos sutrikimai gali įtakoti fobijų susiformavimą. Tačiau ko gero pagrindinė priežastis yra vaikystėje gauta patirtis, išgyvenimai ir išmoktos reakcijos. Socialinėmis fobijomis dažniausiai serga tie, kurie vaikystėje buvo nedrąsūs, nepripažinti, nesulaukė kitų palaikymo.
Specifinių fobijų susiformavime įtakos turi tam tikrų dalykų išmokimas ir susiejimas. Žmogus gali suprojektuoti šlykštumo jausmą, sampratą į varlę arba vorą, nors jie nieko bendro su tuo neturi. Arba susieti perkūniją su kažkokiu sunkiu išgyvenimu, patirtu vaikystėje, pvz. kai vaikystėje vieną dieną perkūnijos metu tėvai tarpusavyje smarkiai susibarė, nes vienas norėjo žiūrėti televizorių, o kitas kategoriškai reikalavo išjungti, bijodamas žaibo.
Kita vertus, fobijos turi ir kultūrinį, auklėjimo pagrindą. Pastebėta, kad vyrų ir moterų tarpe pasireiškia skirtingos fobijos. Nuo mažens berniukai pratinami įveikti baimes, todėl jie nebijo vorų arba varlių, aukščio ir t.t. Tuo tarpu priešingai yra mergaičių ir moterų tarpe.
Obsesija - tai įkyrios ir pasikartojančios mintys, emociniai impulsai, vaizdiniai arba įsivaizdavimai, kuriuos asmuo traktuoja kaip varginančius, netinkamus ir akiplėšiškus, ir kurių nesugeba arba sunkiai sugeba nuslopinti ar nepaisyti. Paprastai obsesijos objektas yra:
- baimė užsikrėsti kokia nors liga, pvz. žmogus nuolat plauna rankas, bijo paduoti kitam ranką, išeiti į gatvę, nešioja respiratorių ir pan.;
- nuolatinės abejonės, ar tinkamai vieną ar kitą dalyką atliko, pvz. nuolatinis nerimas ir tikrinimas, ar užrakino duris;
- poreikis viską tvarkingai sudėlioti, sutvarkyti, pvz. knygų arba batų išdėliojimas lentynoje griežta tvarka;
- agresyvumo arba nepadorumo impulsai, kuomet pvz. kyla noras keiktis bažnyčioje.
Kompulsijos yra priverstiniai, pasikartojantys veiksmai arba mintys, pasireiškiantys kaip reakcija į obsesiją. Klasikinis pavyzdys yra nuolatinis rankų plovimas, kurį iššaukia obsesinė mintis, jog aplinkui yra pavojingos bakterijos, kurios gali pakenkti. Tikrinimo obsesijos atveju, žmogus kelias valandas užtrunka, kol po kelis kartus patikrina, ar langai uždaryti, ar dujų ir vandens čiaupas užsuktas, ar durys užrakintos ir pan.
Įkyrios mintys yra būdingos visiems žmonėms, todėl šis reiškinys nėra laikomas nenormaliu, tačiau jei tai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, prasilenkia su sveiko proto išvadomis, tampa sunku ar neįmanoma valdyti, tuomet kvalifikuojama kaip sutrikimas. Žmogus pasiduoda įkyrioms mintims, jog jam kažkas gresia, ima puoselėti baimę, kurią stengiasi nuslopinti kartojamais veiksmais (kompulsyvinis ritualas). Tačiau kompulsyviniai veiksmai iššaukia dar didesnį nerimą. Žmogus atsiranda uždarame rate. Obsesiniai - kompulsyviniai sutrikimai dar nėra pilnai ištirti.
Psichinių traumų stresai atsiranda tuomet, kai žmogus išgyvena objektyviai ar subjektyviai suprantamą sunkią psichinę traumą, pvz. karo metu, patyręs prievartą, gamtos katastrofą ir pan. Išprievartavimą patyrusios moterys ima baimintis visų vyrų arba jausti visiems neapykantą. Smurtaujančio tėvo traumuotas berniukas gali nekęsti visų tų asmenų, kurie tapatinasi su autoritetu ir pan. Traumų padariniai ir juos lydintis stresas, baimės gali lydėti žmogų visą gyvenimą.
Kai kurie asmenys turi polinkį jautriai reaguoti, nes tokia iš prigimties yra jų nervų sistema. Kiti gi dėl savo psichinio trapumo, pvz. būdami vaikai, patyrė įvairias traumas, kurios atsiliepė tolimesniam jų vystymuisi. Jų prisiminimai ir vaizduotė yra kur kas intensyvesni, todėl adekvačiais atvejais greičiau aktyvuoja įvairius smegenų centrus, pvz. migdolinę smegenų dalį. Šio sutrikimo atveju pastebima daug bendrų savybių fobijoms.
Paruošė kun.O.P.Volskis
