Komentarų dar nėra
2010-03-03 22:00
Baimės požymiai yra labai įvairūs, tačiau galima juos sugrupuoti: somatiniai, psichiniai ir kiti. Somatiniai požymiai - tai žmogaus kūno reakcijos išsigandus, pasireiškiančios kūno išorėje, ar vidiniuose organuose, medžiagų apykaitoje vykstančiais reiškiniais. Šių reiškinių yra labai daug, tačiau galima būtų išskirti kai kuriuos iš jų:- išsiplėtę vyzdžiai,
- džiūstanti burna, seilių trūkumas,
- galvos skausmas ir svaigimas,
- nereguliarus ir padažnėjęs širdies ritmas,
- pakilęs arba staiga nukritęs kraujospūdis,
- biocheminiai kraujo pokyčiai, pvz. hiperglikemija (gliukozės padaugėjimas), padidėjęs noradrenalinas (streso hormonas, veikiantis tas žmogaus smegenų sritis, kurios reguliuoja dėmesį bei reakcijas, „kovoti arba bėgti" reflekso vienas iš pagrindinių reguliatorių, padedantis išlaisvinti gliukozę iš energijos atsargų bei aktyvuoja raumenis veikimui) ir kortizolis (vienas iš daugelio hormonų, reguliuojančių imuninės sistemos aktyvumą ir padedantis apsisaugoti nuo panikos),
- padidėjęs kraujo krešėjimo koeficientas,
- odos paraudimas arba išbalimas,
- pagreitėjęs, paviršutiniškas kvėpavimas,
- skausmas krūtinės srityje,
- rijimo reflekso susilpnėjimas,
- padidėjęs cholesterolio ir riebalinių rūgščių kiekis,
- skrandžio ir pilvo skausmai,
- pykinimas,
- viduriavimas, šlapimo nelaikymas arba dažnas šlapinimasis,
- staigus kūno temperatūros pasikeitimas,
- pagausėjęs prakaitavimas,
- piloerekcija (odos ir jos plaukų pašiurpimas),
- odos išbėrimas dėmėmis,
- raumenų tonuso padidėjimas arba suglebimas.
Baimė viena vertus gali aktyvuoti įvairius procesus, tačiau kita vertus juos slopinti. Tai priklauso ir nuo vegetatyvinės nervų sistemos veiklos, tačiau yra ir psichinių procesų išdava, kuriuos įtakoja žmogaus individuali patirtis, išmokimas ir t.t.
Psichiniai požymiai kai kuriais atvejais atpažįstami iš kūno reakcijų, tačiau taip pat apie juos sužinome ir iš žmogaus elgesio bei papasakojimo, kuomet kalbėdamas išreiškia savo vidines būsenas ir jausmus. Baimės jausmas yra viena iš nemaloniausių ir sunkiai išgyvenamų emocijų. Tai nėra gryna, viena emocija, tačiau jausmų, potyrių įvairovė, kuri ir nusakoma bendra baimės sąvoka:
- išsigandimas, nerimas, panika,
- įtampa,
- nuovargis,
- padidėjęs nervinis jautrumas,
- bloga nuotaika,
- nesaugumo jausmas, gynybinė pozicija,
- menka savivertė,
- nedrąsumas,
- sunkumai užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius ryšius,
- sunkumai prisitaikyti prie socialinės aplinkos,
- nesveika priklausomybė nuo kitų asmenų,
- ingracijacinis elgesys, siekiant pelnyti kitų pripažinimą, palankumą, pataikavimas ir nesveikas nusižeminimas,
- jautrumas kitų vertinimui ir nuomonei, per didelė priklausomybė nuo viešosios nuomonės,
- kontaktų vengimas, vienišumas,
- aktyvumo ir iniciatyvumo stoka, gyvenimo dinamiškumo nebūvimas,
- nenoras rizikuoti ir prisiimti atsakomybę,
- nesveikas savęs kaltinimas dėl nepasisekimų,
- sumažėjęs jautrumas, pažinimas, dėmesys ir mąstymas,
- tamsos ir nakties baimė, košmarai, kraupios fantazijos ir įsivaizdavimai,
- aukos vaidmens prisiėmimas, nuolatinis sirguliavimas, apsimestinis silpnumas.
Klasifikuojant psichinius požymius, galima pastebėti, jog yra tam tikras panašumas lyginant su fiziniais. Tai ir vidinės būsenos, ir išoriniai reiškiniai, pasireiškia požiūriu į save ir į kitus, vidine psichine savijauta, vertinimu ir santykiu su kitais, su išore. Šiuo atveju taip pat pasireiškia psichikos, emocijų slopinimas arba aktyvinimas. Pavojų išgyvenantis žmogus gali pasielgti skirtingai.
Biologinio kūno ir vegetatyvinės nervų sistemos lygmenyje procesai vyksta daugiau automatiškai, tuo tarpu psichiniame lygmenyje įtakos turi ir žmogaus sąmoningumas, kurį formuoja kultūriniai dalykai: patirtis, auklėjimas, išmokimas, pasaulėžiūra ir t.t.
Kiti požymiai:
- psichomotorinės reakcijos: nenusėdėjimas vietoje, nervingas judėjimas, betikslių judesių atlikimas: poreikis vaikščioti, žolės šiaudo arba šakelės laužymas mažais gabaliukais, krapšymas, ardymas, nervingas pirštų judinimas, daikto judinimas pirštuose, kramtymas, čiulpimas ir t.t.,
- pabėgimas, agresijos ir pykčio protrūkiai, gestikuliavimas,
- psichomotorinis paralyžius, kuomet vangiai juda arba ištinka stabas;
- nemiga,
- kalbėjimo sutrikimai, tylus balsas,
- greitas ir garsus kalbėjimas, nenatūralus balsas: šiurkštus, „užsmaugtas" ir pan.
Baimės požymiai leidžia suprasti žmogaus būseną ir padeda teisingiau suprasti jo elgesio motyvus, ypač tuomet, kai iškyla psichinės sveikatos, moralinio ir teisinio vertinimo būtinybė. Dievas žino žmonių širdis ir tikrąsias jų intencijas bei motyvus, tačiau teisinėje praktikoje remiamasi įrodymais, todėl baimės požymių konstatavimas tiesiogiai arba netiesiogiai leidžia išaiškinti žmogaus būseną atliekant vieną ar kitą veiksmą.
Paruošė kun.O.P.Volskis
